Praėjusį penktadienį startavus oficialiai rinkimų į Seimą agitacijos kampanijai daugelis Klaipėdos rinkimų apygardose kandidatuojančių politikų suskubo į viešumą. Pietinėje miesto dalyje„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys profesorius Artūras Razbadauskas tiesiog gatvėje siūlė klaipėdiečiams pasimatuoti kraujo spaudimą, centre į koncertą ir savo partijos kandidatų pristatymą kvietė Liberalų ir centro sąjunga, o socialdemokratė Lilija Petraitienė vėl organizavo koncertukus. Penkiose Klaipėdos miesto, rajono, Palangos ir Neringos apygardose grumsis 73 kandidatai. Tarp jų – ir ministras Eligijus Masiulis, ir buvęs meras Rimantas Taraškevičius, ir buvęs vicemeras Vidmantas Plečkaitis, ir dabartinis vicemeras Artūras Šulcas, buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius, miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė, dabartinis Seimo narys Naglis Puteikis, savarankiškai save išsikėlęs kandidatas, ir daug žinomų verslininkų, valdininkų bei visuomenės veikėjų. „Prasidėjo kova dėl bilieto į Seimą“. VAKARŲ EKSPRESAS
Surinkti 300 tūkst. gyventojų parašų referendumui inicijuoti Lietuvoje nėra įmanoma – tuo įsitikino dar viena referendumo iniciatyvinė grupė, siekusi keisti šalies Konstituciją. 3 mėnesius gyventojų parašus rinkę Pensininkų ir Lietuvos liaudies partijų atstovai nuleido rankas, mat pavyko surinkti mažiau nei šeštadalį reikiamo piliečių parašų kiekio. „Surinkome tikrai labai nedaug. Manau, iki 50 tūkst. Žmonės gana apatiški tokiems dalykams, nenori atskleisti savo asmens duomenų“, – sakė Vaidotas Prunskus, Lietuvos liaudies partijos atstovas, vienas iš iniciatyvinės grupės narių. Pasak Kazimiros Prunskienės partijos atstovo, lėšų parašų rinkimo kampanijai Lietuvos liaudies partija neskyrė. Lietuvos pensininkų ir Lietuvos liaudies partijų atstovai rinko parašus, kad, be kita ko, būtų pakeistas Konstitucijos 9 straipsnis ir jame numatyta, kad „referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę“. Tai yra, siekta triskart sumažinti referendumui būtinų piliečių parašų skaičių.
Žlugęs Pensininkų ir Lietuvos liaudies partijos bandymas rengti referendumą – šiemet jau ketvirtas. Prieš kurį laiką reikiamo skaičiaus parašų surinkti nepavyko prieš atominę energetiką pasisakantiems Lino Balsio vadovaujamiems žaliesiems, taip pat – Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Šią vasarą žlugo ir politinio sambūrio „Taip“ iniciatyva rengti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Tačiau Seimas šią vasarą sutiko priimti nutarimą dėl to, kad naujojo Seimo rinkimų dieną – spalio 14-ąją – būtų surengtas patariamasis referendumas dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje. „Referendumo iniciatyva nepopuliari“. KAUNO DIENA
Taupymas, ši naujųjų laikų vertybė, Valstybės tarnybos departamentui, regis, yra naujiena. Mat praėjusį ketvirtadienį išleistoje vertinimo pažymoje departamentas prašo 16 papildomų valstybės tarnautojų pareigybių. Šiuo metu Valstybės tarnybos departamente (VTD) darbo užmokestis iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų mokamas 37 dirbantiems. Tačiau VTD teigia neišsiversiantis be papildomų etatų – neva nuo Naujųjų jiems užkrautos papildomos pareigybės. Nuo 2013-ųjų jie paprašė 10 būtinų papildomų etatų. Be šio dešimtuko, VTD prašo dar papildomų 6 pareigybių. Kad tik su šiais 16 naujų žmonių įmanoma vykdyti papildomai užkraunamas užduotis, VŽ patvirtino departamento direktorė Laima Tuleikienė. Pasak jos, papildomų biudžeto lėšų tam nereikės. „Tai yra funkcijų centralizacija, kuri vykdomus konkursus į valstybinę tarnybą perkels mūsų departamentui“, – paaiškino L. Tuleikienė. „Valdininkai gyventi geriau jau nusipelnė“. VAKARO ŽINIOS
Poetas, publicistas, disidentas prof. Tomas Venclova savo sprendimą emigruoti laiko protingiausiu gyvenime ir kratosi slogių minčių apie tai, kuo būtų tapęs, jei šio žingsnio nebūtų žengęs. Nors tai nutiko dar sovietmečiu, ir dabar iš Lietuvos iškeliauti nebijantys tautiečiai, jo manymu, „darosi geresni lietuviai nei tie, kurie neiškiša nosies už vienkiemio ribų“. 1977-aisiais į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) pasitraukusi viena iškiliausių krašto asmenybių pabrėžia, kad brandos periodą išgyvenančiai valstybei itin svarbus geras vairininkas, turintis vesti tautą derama linkme. Šūkaliojimų „Lietuva-lietuviams“ T. Venclova nelaiko orios tautos bruožu ir pažymi, jog lietuviai natūraliai tampa pasaulinės diasporos dalimi. Apie harmonijos reikšmę tarpkultūrinių ir tarpvalstybinių santykių plotmėje, rinkimų karštligę, orios tautos receptą ir neatsikratomus kompleksus – interviu su Tomu Venclova – „Iš vienkiemio pasaulis atrodo baisus“. LIETUVOS ŽINIOS
Tai, ką prognozuoja buvęs Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovas režisierius Gintaras Varnas, skamba labai liūdnai: mažieji sostinės ir kitų didmiesčių teatrai gali išnykti. „Anksčiau dar galėjome naudotis verslo liudijimais, dabar jau nebe. Mokesčiai nuo 15 proc. išaugo iki 55 proc. Su tais 15 proc. dar vos vos išsiversdavome, o dabar iš esmės negalime rodyti spektaklių. Jeigu taip bus toliau, ir mokesčių negrąžins bent jau į prieškrizinį laikotarpį, maži teatriukai neišvengiamai turės išnykti“, – sakė G. Varnas. Situaciją galėtų išgelbėti mažesni mokesčiai ir nuoseklesnis finansavimas. „Migruojantys teatro paukščiai“. KAUNO DIENA
Klaipėdos gyventojus papiktino paveldosaugininkų išvada, jog Danės krantinę daug metų puošianti barkentina „Meridianas“ yra ne saugotina istorinė vertybė, o tik lentgalių krūva. Kultūros paveldo specialistai, kritiškai įvertinę apgailėtiną „Meridiano“ būklę, paskelbė nuosprendį šiam Klaipėdos simboliu tapusiam burlaiviui – jis neteko teisinės apsaugos. Išbraukę „Meridianą“ iš valstybės saugomų kultūros paveldo vertybių registro paveldosaugininkai nusiplovė rankas ir nebesijaudina, kad tokį statusą praradęs burlaivis sunyks dar greičiau. Tuo tarpu burlaivio likimu susirūpinę klaipėdiečiai tokį paveldosaugininkų sprendimą įvertino kaip spjūvį į veidą Lietuvos jūreivystės veteranams, kurie jaunystėje „Meridianu“ raižė Baltijos jūrą. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, „tai – vienintelis toks Suomijoje po Antrojo pasaulinio karo pastatytas ir išlikęs burlaivis“, todėl, jo įsitikinimu, „Meridianas“ ir toliau turi būti saugomas valstybės. „Meridianas“ – nebe vertybė". LIETUVOS RYTAS
Nacionalinis transplantacijos biuras teikia projektą, kuriam įsigaliojus žmonėms būtų lengviau tapti donorais: nebereikėtų laukti eilėse poliklinikoje, kad gautum donoro kortelę, galima būtų savo valią pareikšti internetu. Palengvinimai yra būtini, mat Lietuvoje donorų yra keliskart mažiau nei organų laukiančių ligonių. „Įstatymo priėmimas turėtų teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir sumažintų korupcijos pasireiškimo tikimybę, nes patobulintų donorystės ir transplantacijos reglamentavimą, padarytų jų procesus aiškesnius ir paprastesnius“, – teigiama projekte. Rugpjūčio 31 d. duomenimis, Lietuvoje inksto transplantacijos eilėje laukė 213 žmonių, kasos ir inksto komplekso – 23, širdies – 22, plaučių – 4, širdies ir plaučių komplekso – 4, kepenų – 52, ragenos – 168. „Lietuvai mirtinai trūksta donorų“. RESPUBLIKA
Tris paras Kauno striptizo klube linksminęsis italas atsitokėjo ir kreipėsi į policiją, kai pamatė, jog sąskaita patuštėjo 6 038 eurais (apie 20 830 litų). Klubo savininko tvirtinimu, užsienietis tiek pinigų išleido pas juos. Praėjusią savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio striptizo klube „Gentleman“ šėlęs 72 metų verslininkas L. R. iš Italijos nuščiuvo, kai išvydo, kaip smarkiai sumažėjo jo banko sąskaita. L. R. policijai pareiškė, jog kortele pasinaudojo kiti asmenys, tačiau pasak klubo darbuotojų, italas buvo visiškai girtas ir be perstojo užsisakinėjo brangius gėrimus bei paslaugas. Pavyzdžiui, penktadienio naktį L. R. maudėsi baseine su šokėjomis 5 valandas ir išgėrė butelį konjako, o pusvalandis programos vonioje su viena mergina kainuoja 1 000 litų. „Pagal mūsų nemenkus įkainius susidarė solidi pinigų suma. Kortele atsiskaitinėjęs klientas, matyt, pamiršo, kaip išleido pinigus, o išsiblaivęs visai be reikalo pasijuto apvogtas“, – aiškino „Gentleman“ savininkas Edvinas Juškauskas. Jis tvirtino galintis policijai pateikti vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas italo apsilankymas klube. L. R. Kauno striptizo klubuose lankosi nebe pirmą kartą. „Nuskurdino striptizas“. LIETUVOS RYTAS
Šiandien „Via Baltica“ kelyje nuo Latvijos pasienio iki Lenkijos prasideda ir visą mėnesį vyks Kelių policijos bei Valstybinės kelių inspekcijos akcija, kurios tikslas – stabdyti avaringumą, drausminti vairuotojus. Imtis priemonių policiją paskatino vis didėjantis skaudžių eismo įvykių šiame kelyje skaičius. Iki rugsėjo 5 d. kelyje „Via Baltica“ iš viso įvyko 217 eismo įvykių, žuvo 15, sužeistas 51 žmogus. Ypač didelis tranzitinis eismas vyksta keliuose Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ir Panevėžys-Pasvalys-Ryga. Per 8 šių metų mėnesius per Marijampolės savivaldybę einančiame „Via Balticos“ ruože įvyko 19 eismo įvykių, sužeisti 6 žmonės ir žuvo 5. Tačiau didžiausia problema yra ne vairuotojai, o tai, kad šis kelias seniai pranoko savo technines galimybes. Pasak Marijampolės apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkos Gedemino Andriukaičio, automobilių skaičiumi kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai jau lenkia transporto intensyvumo lyderiais iki šiol laikytus kelius Vilnius-Kaunas ir Klaipėda-Kaunas. „Via Baltica“ šiurpina eismo nelaimėmis". RESPUBLIKA
