Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Rašytojas Marcelijus Martinaitis apgailestaudamas prisiminė laikus, kai buvo nuolat leidžiama lietuvių klasika. „O kokia situacija dabar? Per 20 metų nė vienos klasikos knygos neišleista, – stebėjosi jis. – Valstybės politika knygų leidyboje net ir sovietmečiu buvo visai kitokia. Rėmė tokias knygas. Šiandien nėra jokios valstybės politikos. Klasika – seniai pamiršta. Leidyklos užsiima komercija – leidžia visokius skaitaliukus. Ir net sugeba jiems valstybės rėmimą parūpinti – svarbu gerai reklamuoti, pristatyti. Niekas nesidomi, kokio lygio leidiniai iš tiesų remiami“. Pasak rašytojo, „be dotacijų knygos leidyba – brangi, o valstybė tik mokesčiais knygų leidybą apkrauti sugeba – ne paremti“. „Knygų daug, bet skaityti nėra ko“. VAKARO ŽINIOS
„Spauda dabar yra lyg tas policininkas, kuris stovi suplyšusiomis kelnėmis pakelėje ir stabdo prasikaltusius vairuotojus, o visi tikisi, kad jis neims kyšio...“ – tokiomis nuotaikomis Spaudos dienos išvakarėse dalijosi daugelio dienraščių redaktoriai. Net neabejojama, kad 2008-aisiais naktine reforma, po kurios PVM mokesčiai spaudai nuo 5 proc. padidėjo iki 21 proc. bei buvo nuosekliai didinamos autorių įmokos „Sodrai“, politikai vykdė gerai apgalvotą keršto akciją ir sąmoningai siekė sužlugdyti spausdintą žodį. Ypač turint omenyje tai, kad interneto erdvę kontroliuoti kur kas patogiau. Pasak Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorės Vilijos Butkuvienės, akivaizdu, kad mokesčių politika stabiliai ir tyliai naikina spausdintą žodį.
„Kreipdamasis į mūsų valdžią ir ypač į Andrių Kubilių galiu pasakyti, kad niekas Lietuvos laisvam žodžiui ir spaudai nepadarė tiek blogo, kiek ši Vyriausybė. Ar begali būti didesnis smūgis spaudai, jei kaip tik tuo metu, kai prasidėjo krizė ir žlugo reklamos rinka, dar keliskart buvo užkelti mokesčiai?“ – sakė „Verslo žinių“ redaktoriaus pavaduotojas Ramūnas Terleckas. Pasak „Šiaulių krašto“ redaktoriaus Vlado Vertelio, „mes dabar nebepajėgiame aprūpinti laikraščiais atokesniuose kampeliuose gyvenančių žmonių – taigi ta keršto akcija tik parodo vadinamojo politikos elito tamsumą, nes jie į kaimus vėl atnešė tamsą“. „Valdžia spaudai neleidžia atsitiesti“. VAKARŲ EKSPRESAS
Nors daugelis Lietuvos politikų nerimauja dėl emigracijos, JAV viešinti Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Oželytė aiškino, kad išvykusiems reikėtų bučiuoti rankas. „Emigrantai kasmet šeimoms atsiunčia daugiau kaip 4 mlrd. litų. Tai yra beprotiški pinigai Lietuvai. Galima nusilenkti šiems žmonėms, kad prisiėmė didžiulį moralinį krūvį, kad nesėdo valstybei ant sprando“, – kalbėjo buvusi aktorė ir buvusi Seimo narė per susitikimą su Niujorko lietuviais. Vyresniems išeiviams ir naujosios kartos emigrantams ji priminė, kad Lietuva sugebėjo įveikti ekonomikos krizę nesiskolindama iš Tarptautinio valiutos fondo. Dėl to N. Oželytė sakė esanti dėkinga premjerui Andriui Kubiliui: „Jeigu kas nors ką nors apie jį sakys – netikėkite. Jis yra mėlyno kraujo žmogus. Jo tėvas buvo akademikas Vytautas Kubilius“. Tuo tarpu ne vienam Lietuvos veikėjui ji pažėrė aštrių žodžių. Be kita ko, Niujorko lietuviams N. Oželytė teigė niekada negrįšianti į politiką, nes nenori pastatyti sienos tarp savęs ir žmonių. Tai pirmoji 56 metų N. Oželytės viešnagė už Atlanto, per kurią ji aplankė tautiečių bendruomenes Niujorke ir Čikagoje. „Signatarė švietė Amerikos lietuvius“. LIETUVOS RYTAS
Norvegija dėl padidėjusio nusikalstamumo Skandinavijos šalyse kaltina imigrantus iš Baltijos šalių ir neveiklią šių valstybių policiją. Nuo atvykėlių kenčiantys norvegai reikalauja uždaryti savo sieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams. Beje, mokslininkai linkę manyti, kad nusikaltėliai ten atsikraustė dėl labai smukusios ekonomikos – Lietuvoje neliko ko iš paprastų piliečių atimti ar pavogti. „Atidarius sienas, Europoje susidarė tokia padėtis, kad 80 proc. Norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse įvykdomų nusikaltimų yra priskiriama nusikaltėliams, atvykusiems iš Baltijos šalių arba glaudžiai susijusiems su organizuotu nusikalstamumu Baltijos šalyse. Jei Baltijos valstybės nesiims griežtų priemonių prieš nusikaltėlius, kurie vykdo nusikaltimus ir Šiaurės šalyse, reikėtų peržiūrėti Šengeno sutartį. Atviros sienos mums tapo didele problema“, – teigia Norvegijos policijos asociacijos pirmininkas Egilas Halandas (Egil Haaland).
Norvegijos policija skundžiasi, kad biudžeto išlaidų mažinimas Baltijos šalyse sumažino jų pajėgumą kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Tuo tarpu Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atmeta mūsų teisėsaugininkams metamus kaltinimus, o siūlymus stiprinti Norvegijos sienų kontrolę vadina neadekvačiais. „Akivaizdu, kad Lietuvos teisėsaugininkai dirba taip, kad nusikaltėliams mūsų šalyje nebeliko erdvės. Pareigūnai puikiai pažįsta nusikaltėlius, vis dažniau juos sulaiko, tad jiems nebeliko nieko kita, kaip tik trauktis į užsienį, kur ir bausmės švelnesnės, ir įkalinimo sąlygos geresnės“, – teigia ministras R. Palaitis. Vidaus reikalų ministro įsitikinimu, dažnai duomenys apie kriminogeninę situaciją Lietuvoje iškraipomi, nors jau keletą metų nusikalstamų veikų skaičius mažėja. Tačiau ministras kai ką nutylėjo. Apie tai – „Norvegai grasina atsitverti nuo mūsų“. RESPUBLIKA
Panevėžyje jau ne kartą teistas 17–metis reketininkas, išgirdęs, kaip 12–metis panevėžietis pasigyrė draugams apie jo tėvų santaupas, šį berniuką pasirinko savo taikiniu, ir ėmė reikalauti 200 svarų sterlingų. Nors fizinio smurto reketininkas nenaudojo, vaiką jis labai išgąsdino. Šią savaitę berniuko tėvas kreipėsi į policiją. Įtariamasis tą pačią dieną buvo sulaikytas. Ketvirtadienį teismas nepilnametį reketininką leido suimti dviem mėnesiams. Tai jau ne pirmas jo susidūrimas su teisėsauga. Nors yra labai jaunas, šis panevėžietis jau kelis kartus teistas už vagystes ir turto prievartavimą iš kito paauglio. Šiuo metu jis laukia teismo už anksčiau įvykdytus nusikaltimus, dar keli ikiteisminiai tyrimai tebevyksta. „Jaunas reketininkas duoklės norėjo svarais“. LIETUVOS RYTAS
Lietuvoje turėtų sumažėti valstybinių universitetų – gali būti, kad iš 14–os šiuo metu veikiančių beliks 9, tačiau pačių aukštųjų mokyklų tai nežavi. Kalbėdamas apie universitetų jungimąsi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius penktadienį tikino nenorįs atlikti melioratoriaus, naikinančio aukštąsias mokyklas, vaidmens, ir vylėsi, kad jungimosi noriai imsis pačios aukštosios mokyklos. Pasak G. Steponavičiaus, pavyzdžiui, Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) galėtų tapti kitos aukštosios mokyklos dalimi. Tačiau VPU mokslo prorektoriaus Rimanto Želvio nuomone, nors universitetų tinklą tikrai reikia mažinti, tačiau jei VPU susijungtų su Vilniaus universitetu, tai realiai reikštų VPU uždarymą, nes iš pastarojo liktų tik Edukologijos fakultetas, ir po kelerių metų Lietuva pristigtų mokytojų. Lietuvos aukštosios mokyklos nerimsta, kas jų laukia. „Raginimai jungtis gąsdina universitetus“. LIETUVOS RYTAS
