Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos. Anot politikės, pora valdininkų tikrai buvo iš Užsienio reikalų ministerijos, o vienas – iš Švietimo ir mokslo ministerijos „Suprantama, taip skraidyti sau leidžia ne tik šios vienos ar dviejų ministerijų ponai. Pasirodo, reikia mums dažniau kur nors išvažiuoti, kad pamatytume, nors ir netyčia, kas dedasi“, – kalbėjo L.Graužinienė. „Jie ten, verslo klasėje, vakarienę kirto, o mes tik uostėme. Mes jiems, gink Dieve, nepavydėjome, nes ir taip buvo matyti, kad jie sunkiai tą vakarienę valgė mus išvydę“, – juokėsi L.Graužinienė. LIETUVOS RYTAS
Likus metams iki naujų Seimo rinkimų į reitingų viršūnes išsiveržė dvi partijos bei jų lyderiai. Politologai tvirtina, kad už tokį populiarumą politikai turėtų dėkoti visų laikų nepopuliariausiam premjerui – konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui. Jam belieka kliautis saujele ištikimiausių rinkėjų. Lyderių pozicijų neužleidžia socialdemokratai ir darbiečiai su savo lyderiais Algirdu Butkevičiumi ir Viktoru Uspaskichu – jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, daugiausia balsų iškovotų socialdemokratai – 17,8 proc. ir Darbo partija – 17,2 proc. Politologas Alvidas Lukošaitis tvirtino, kad toks lyderių išsidėstymas visai nestebina ir, tikėtina, išliks iki Seimo rinkimų. Tačiau konservatoriai, anot jo, turi „paskutinės vilties“ ginklą – nedidelis būrelis rinkėjų lieka ištikimi savo partijai, kad ir ką ji darytų. „Keista nebent tai, kad socialdemokratus pagal populiarumą beveik pasivijo darbiečiai. Mat tradiciškai dvi partijos – konservatoriai ir socialdemokratai – priklausomai nuo to, ar yra opozicijoje, turėdavo didžiausią palaikymą. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas – ryški, žaisminga figūra, dėl to rinkėjai ir reiškia simpatijas. Tokio ryškumo kitoms partijoms šiek tiek trūksta“, – pripažino A.Lukošaitis. VAKARO ŽINIOS
Spalio 16-oji vadinama Mažosios Lietuvos genocido diena. 1944-ųjų spalį traukiantis vokiečių kariuomenei sovietų daliniai be skrupulų žudė, prievartavo ir tankais traiškė civilius gyventojus, o šiuos veiksmus skatino sovietinė vadovybė Maskvoje. Tačiau istorikai iki šiol nesutaria, ar tai buvo Mažosios Lietuvos genocidas, ar karo nusikaltimai. „Užėjus sovietams Klaipėdos kraštas dvi savaites turėjo Vokietijos statusą, kuris leido kariams siautėti. Žiaurumai aprimo tik įrodžius, kad iki 1939 metų vokiečių okupacijos buvo Lietuva“, – pasakojo tų įvykių liudininkas profesorius, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas Linas Julijonas Jankus, patvirtinęs, kad viskas buvo taip, kaip parašyta pabėgėlių liudijimus surinkusios Ruth Kibelkos knygoje „Vilko vaikai“.VAKARŲ EKSPRESAS
Žurnalo „Newsweek“ lenkiškoje versijoje pasirodė žurnalistės Marijos Vernikovskos straipsnis apie pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius dėl tariamai engiamų Lietuvos lenkų. „Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo lietuvių priespaudai“, – straipsnyje ragina žurnalistė. M.Vernikovska įsitikino, kad Šalčininkuose, kurie laikomi Lietuvos lenkų sostine, lenkiškai susišnekėti sunku. Dauguma atsako rusiškai. Žurnalistė stebisi Lietuvos lenkų nenoru, kad jų vaikai mokytųsi valstybinės kalbos. – Šovinistus demaskuoja Lenkija. RESPUBLIKA
Šalyje vis dar gana įprasta muzikos kūrinių įrašus siųstis nelegaliai, bet daugėjant elektroninių muzikos parduotuvių tikimasi, kad atsiras ir būrys sąmoningų vartotojų. Paklausus lietuvio, kokią muziką perka, yra didelė tikimybė, jog pakėlęs antakį jis pasakys, kad paprastai jos parsisiunčia. Pakartojus klausimą, bet pabrėžus žodį „perka“, galbūt kiek suirzęs atsakytų, kad tiek neuždirba, arba atskaitytų paskaitą apie milijoninį pelną skaičiuojančius užsienio atlikėjus ir įrašų bendroves. Didžiausias muzikos įrašais prekiaujantis tinklas Lietuvoje – „Muzikos bomba“ – iki šiol buvo ir vienintelis, elektroninėje parduotuvėje siūlęs įsigyti dainų bei albumų skaitmeniniu formatu. Daugelyje pasaulio valstybių – tai vienas populiariausių būdų užpildyti muzikos grotuvus. Vieno iš „Muzikos bombos“ vadovų Lauro Lučiūno nuomone, Lietuvai toks scenarijus nebūdingas. KAUNO DIENA, KLAIPĖDA
Kokias viltis šviesaus atminimo maestro Vytautas Kernagis dėjo į sūnų Vytautą Kernagį? „Vylėsi, kad aš būsiu žmogus“, – „Respublikai“ atšauna sūnus. Vytautas Kernagis kadaise yra prisipažinęs, kad jo sūnus buvo sunkokas vaikas, bet pavojingą amžiaus tarpsnį įveikė be nuostolių tėvams, visuomenei ir sau pačiam. Ketvirti metai vadovaujantis tėvo vardo fondui, įkurtam tuoj po jo mirties, Vytautas Kernagis sako ir šiandien nesijaučiantis skolingas sau. Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje daroma nedovanotinai mažai įamžinant menininkų atminimą. „Jau nemažai padarėme, kad išsaugotume V.Kernagio atminimą. Manau, reikėtų dar parengti puikios kokybės fotografijų albumą, kaip prisiminimą, išleisti tuos įrašus, kurie kol kas laukia savo eilės.“, – sako Vytautas Kernagis sūnus. RESPUBLIKA
Nemokamuose vakarėliuose, televizijos ekranuose, pirmuose žurnalų puslapiuose nuolat šmėžuojantys ir dėmesio nepasisotinantys, jo nuolat reikalaujantys žmonės – Lietuvos elitas. Tačiau ar jie – išties elitas? „Jei esi žurnalo viršelyje, tai ne elitas“, – šyptelėjo žinomas Lietuvos tenoras Edgaras Montvidas. Jis į elito sąrašą įtrauktų valstybei ir visuomenei išskirtiniais darbais nusipelniusius žmones. „Intelektas, išsilavinimas, kultūra“ – tokias savybes išskiria E.Montvidas, kalbėdamas apie tikrąjį elitą. „Tačiau bulvarinis elitas – kas kita. Tiesa, ten šis nuolatinis vakarėlių “'elitas„ patenka tik į bulvarinę spaudą“, – sako šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis dainininkas. Lietuvos elitas: plūduriuojanti grietinėlė, pižonai ir blondinės? KAUNO DIENA
„Teisėja Neringa Venckienė man buvo liepusi sekti ir teisėją Albertą Milinį ir jo įsūnį, dabar jau nužudytą Vaidą Milinį“, – pareiškė buvęs Kedžių ir Venckų šeimų rėmėjas Vitalijus Keršis. Svarbiu liudytoju tapęs ir prokurorams parodymus duodantis V.Keršis, kuris šiuo metu yra slepiamas, „Lietuvos rytui“ pateikė ir Drąsiaus Kedžio tetos Audronės Skučienės ranka galimai rašytą asmenų, kuriuos reikia sekti, sąrašą ir adresus. Kas vyko garsiajame Garliavos name? Kokius planus kūrė prezidentės globojama teisėja Neringa Venckienė ir jos aplinka? Kodėl čia buvo dalinamos juodos kaukės ir vežami ginklai? Apie tai pirmą kartą prabyla vienu ištikimiausių D.Kedžio bei N.Venckienės rėmėjų laikytas 31-erių kaunietis V.Keršis. – Publikacija „Nelegalių seklių būrio vadė – Kauno teisėja?“ LIETUVOS RYTAS
Viešojoje erdvėje šią savaitę sklandė gandas, kad Lietuvoje platinamos meistriškai suklastotos 100 litų kupiūros, kurias sunku atskirti nuo tikrų. Teigiama, kad šių šimtinių neatskiria nei kasininkės, nei pinigus priimantys bankomatai. Ilgą laiką nuo viešumos operaciją slėpusius pareigūnus pagaliau aplankė sėkmė. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Klaipėdoje sulaikyti šeši jauni asmenys. Falsifikuotas šimtines jie spausdino tiesiog bute. Pinigų apsaugos požymiai imituoti labai kokybiškai.Nemažai falsifikuotų vis dar tebėra neatpažinti ir cirkuliuoja rinkoje. KAUNO DIENA, KLAIPĖDA
