Valstybės skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Lietuva jau nuo kitų metų privalės skirti maždaug po 5 milijardus litų. Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, skolos tvarkymo išlaidos taip žaibiškai neaugtų, jeigu valdančioji dauguma turėtų skolinimosi strategiją. „Kažkada mums TVF buvo nupieštas kaip baisus baubas, bet, mano galva, visada reikia vadovautis auksine skolinimosi taisykle: stengtis pasiskolinti kuo ilgesniam laikotarpiui su kuo mažesnėmis palūkanomis“, – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Butkevičius. RESPUBLIKA
Valdžios atstovai tikina baigiantys suvaldyti skolą. Tik kažkodėl tiek valstybė, tiek Vilniaus savivaldybė jau suplanavo viršyti visus prasiskolinimo rekordus kamšant ankstesnes skolas ar net investuojant į salų Graikijoje pirkimą. Įžvalgesnieji tvirtina, kad ir be salų Lietuva taps bankrutavusios Graikijos sekėja. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius nesiryžo atskleisti, kaip Vilnius kitąmet išvengs Graikijos scenarijaus. Vienintelis dalykas, ką jis galėjo pasakyti, kad salas pirkti pasiruošęs tik meras Artūras Zuokas, bet ne miestas. VAKARO ŽINIOS
Vakar prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotame pasitarime dėl partijų finansavimo skaidrumo paaiškėjo skandalingas faktas. Įmonės, per 6 metus parėmusios politines partijas 23,8 mln. litų, laimėjo pusę tais metais vykusių viešųjų pirkimų, kurių vertė – 20,5 mlrd. litų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad partijų finansavimo skaidrumas yra ne tik gyventojų pasitikėjimo politine sistema, bet ir nacionalinio saugumo bei kovos su korupcija klausimas. „Neskaidrus partijų finansavimas – politinės korupcijos pradžia. Kaina, kurią tenka politikams mokėti už paramą rėmėjams, gali tapti grėsme demokratijai ir nacionaliniam saugumui“, – teigia prezidentė. RESPUBLIKA
„Kad tokios korupcinės schemos nebeliktų, reikia, jog partijos gautų pinigus, už kuriuos nesijaustų skolingos – iš valstybės. Bet visuomenė labai skeptiškai žiūri į partijų finansavimą iš biudžeto. O paskui piktinasi, kad partijos parsiduoda. Štai toks paradoksas“,– sako Vytautas Dumbliauskas, politologas. VAKARO ŽINIOS
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas konservatorius Jonas Šimėnas kelia vis didesnį galvos skausmą savo partijos viršūnėms, kurias spaudžia valdančiosios koalicijos partneriai. Galvosūkį, kaip baigti J.Šimėno ir Aplinkos ministeriją valdančių buvusių „prisikėlėlių“ rietenas, dabar sprendžia premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Atstatydinti J.Šimėną iš Seimo komiteto pirmininko posto vis smarkiau remia buvusių „prisikėlėlių“ lyderis Arūnas Valinskas ir „prisikėlėlius“ priglaudusių liberalcentristų vadovybė. A.Valinskas konservatorių lyderiams net įteikė ultimatumą, pavadintą „Dėl AAK pirmininko J.Šimėno veiksmų“. Rašte piktinamasi, kad komitetas į savo posėdį iškvietė aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. LIETUVOS RYTAS
A.Valinskas neapsiribojo vien grasinimais. Praėjusį penktadienį vykusio Seimo posėdžio metu jis su bendražygiais stengėsi blokuoti kai kuriuos Vyriausybei reikalingus įstatymus. Liberalcentristų vadovas A.Čaplikas šiomis dienomis išplatino viešą pareiškimą, kuriame J.Šimėną įvardijo kaip koalicijos problemą. J.Razma „Lietuvos rytui“ teigė negalįs detaliau papasakoti apie pokalbį su J.Šimėnu ir nedrįso prognozuoti, kaip baigsis ši istorija. LIETUVOS RYTAS
Mūsų skurdo priežastis – ne vien pasaulinės finansinės krizės. Mūsų skurdas – tai nuolatinis valdžiažmogių dvasinis skurdas. Per kelis dešimtmečius sugebėjęs sukurti mūsų valstybėje katastrofišką socialinę atskirtį. Kai du trečdaliai tautos atsiduria socialiniame patvory. Kasdien laukdami, ką iš jų valdžia dar nurėš ar atims. Mūsų skurdo priežastis – savo tautos negirdėjimas. Šviesuolių nepaisymas. Mūsų skurdo priežastis – naivus valdžiažmogių įtikėjimas, kad jie, dirbdami savo darbus, niekada neklysta. Kaip Jungtinių Valstijų prezidentas. RESPUBLIKA
B.Lubys, be abejonės, – viena ryškiausių nepriklausomos Lietuvos figūrų. Vieno sumaniausių, turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos piliečių žodis daug reiškė ir ekonomikoje, ir politikoje. Signataras, premjero pavaduotojas, premjeras, Pramonininkų konfederacijos prezidentas turėjo sukaupęs neįkainojamos patirties. Tokie žmonės paprastai miršta ne lovoje. Jie pilotuoja lėktuvus, kopia į kalnus, bėga maratonus, plaukia į pavojų kupinas keliones. B.Lubys sukniubo Druskininkų dviračių take, sportuodamas, nors galėjo pasirinkti bet kokio komforto atostogas bet kuriame žemės rojuje. „Respublikai“ B.Lubys yra sakęs: „ Į politiką grįžti nesiruošiu, o visur turi būti saikas, paskui nebeužteks sienų ar spintos visiems ženklams sudėti. Esu pasakęs, kad viešai atsisakysiu man per dažnai siūlomos garbės, motyvuodamas tik tuo, kad nenusipelniau, o jei nenusipelniau, priimti negaliu. Svarbiausias mano gyvenimo vardas – signataras“. RESPUBLIKA
„Achemos“ administracinio pastato septintajame aukšte esantis B.Lubio kabinetas – užplombuotas, o pirmojo aukšto fojė į pastatą ateinančius žmones pasitinka ant staliuko padėta koncerno prezidento nuotrauka, su šalia degančiomis gedulingomis žvakėmis. „Toks jausmas, kad jis į Anapilį išėjo tiesiog nuo savo darbo stalo“, – sakė 47 metus su B.Lubiu kartu dirbęs gamyklos „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis. Jis prisiminė spalio 12 d. vykusį paskutinį įmonės valdybos susirinkimą, kuriame B.Lubio planai pasižymėjo iki tol neregėtu užmoju. KAUNO DIENA
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas B.Lubys šią savaitę bus palaidotas šeimos lėšomis Plungėje. „Valstybė galėtų ir norėtų prisidėti prie laidotuvių išlaidų padengimo, tačiau šeimos valia yra kitokia“,– vakar po Valstybinės laidojimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. KAUNO DIENA
Kas kalbės visų šalies pramonininkų vardu? O kas pareikš Lietuvos verslo nuomonę Rusijos atstovams? Dėl to dabar suka galvą įtakinga Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurios ilgametis prezidentas buvo B.Lubys. Verslininkas buvo ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo tarybos prezidentas. Šiai tarybai priklauso stambiosios mūsų šalies bendrovės, dirbančios su Rusija. „Jis ir sukūrė šią tarybą. Kaip pasikeis jos veikla dabar? Tai priklausys nuo pačių įmonių iniciatyvos“, – sakė tarybos vykdomasis direktorius Raimondas Martinavičius. LIETUVOS RYTAS
Mintimis apie Bronislovą Lubį su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais dalijasi verslininką pažinoję žymūs klaipėdiečiai. Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras: „Tai tiesiog žmogus, kurio pavardę būtų galima drąsiai laikyti garbingo, sąžiningo ir perspektyvaus verslo sinonimu arba simboliu Lietuvoje. Manau, kad jo reikšmė ir įtaka Lietuvos verslui bei politiniam gyvenimui bus įvertinta tik prabėgus kažkuriam laikui.“ Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas: „Verslui ir ekonomikai tai be jokios abejonės didžiulė netektis. Taip pat didelė netektis visiems tiems, kurie naudojosi plačia jo širdimi. O tie, kurie pažinojo jį asmeniškai, žino, jog jis išties buvo šiltas ir malonus žmogus.“ Antanas Vinkus, Neringos meras: „Jo gyvenimo filosofijoje žmonės buvo didžiausia vertybė ir svarbiausias politikos tikslas, esmių esmė kalbant apie Lietuvos vietą Europos šalių bendrijoje ir žiniomis pagrįstoje pasaulio ekonomikoje.“ VAKARŲ EKSPRESAS
B.Lubys krito taip, kaip ir gyveno, – judėdamas. Lietuvos pramonė neteko iškiliausios Nepriklausomybės laikų verslo figūros. Netikėta pramonininko B.Lubio mirtis primena ir mūsų būties trapumą, ir tai, kiek atskiroms sistemoms ir net visai šaliai kartais vis dėlto yra svarbus vieno žmogaus buvimas. LIETUVOS RYTAS
Praktiški lietuviai atrado dar vieną taupymo būdą – kai kurių sau ar savo artimiesiems reikalingų vaistų jie perka veterinarijos vaistinėse. Gyvuliams skirti medikamentai neretai siunčiami ir užsienio valstybėse uždarbiaujantiems giminaičiams. Vienos Panevėžio veterinarijos vaistinės darbuotojos neslėpė, kad jų parduodami tepalai ypač paklausūs per šalčius. „Pas mus apsiperka kone pusė turguje šąlančių prekiautojų. 250 mililitrų sąnarių skausmą mažinančio tepalo veterinarijos vaistinėse kainuoja iki 15 litų“, – sakė nenorėjusi prisistatyti vaistinės darbuotoja. LIETUVOS RYTAS
Kuršių mariose iš jachtos iškritęs Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas prigėrė. Tokia yra preliminari 50-mečio vilniečio žūties priežastis. Žuvusiojo palaikus pirmadienį ištyrę medikai paneigė versiją, jog Š.Vasiliauską galėjo ištikti širdies smūgis, – atsidūręs už jachtos borto vyriškis greičiausiai dar buvo gyvas. Tai sprendžiama iš to, kad buriuotojo plaučiuose rasta vandens. „Neteko girdėti, kad skenduoliai laikytųsi ant vandens. Paprastai jie nugrimzta į dugną – praeina kelios dienos ar net savaitės, kol jie išnyra iš gelmių“, – medikų išvada stebėjosi Š.Vasiliausko draugas vilnietis buriuotojas Artūras Dovydėnas. „Kol kas žinomos tik preliminarios medikų išvados. Dar reikės nustatyti, kokią įtaką žmogaus mirčiai turėjo orų sąlygos, ankstesnė jo sveikatos būklė ir kitos svarbios aplinkybės. Kai sugretinsime faktus, išaiškės tikrasis vaizdas“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius. LIETUVOS RYTAS
Teismo nurodymo leisti Klaipėdos senamiestyje statyti stiklinius dangoraižius nevykdymu kaltinamam Seimo nariui Nagliui Puteikiui pavyko apsiginti nuo jį uostamiesčio verslininkų iniciatyva nubaudusio antstolio. Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino savo paties sprendimą, kuriuo Seimo nariui N.Puteikiui skirta 500 litų bauda. „Į mane yra paleistos dvi torpedos. Vieną man pavyko atmušti, tad liko tik antroji – gruodžio pradžioje prasidėsiantis man iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Šešis stiklainius, kurie yra dar baisesni nei stiklinis pastatas Kauno Laisvės alėjoje, norinčių pastatyti verslininkų tikslas – mane tol tampyti po teismus, kol aš pasiduosiu arba man baigsis pinigai advokatams“, – taip šį teismo sprendimą komentavo pats parlamentaras. RESPUBLIKA
Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje gyvenantys žmonės nusprendė nebetylėti apie siaubą keliančias medžiokles parko miškuose, nesiliaujančius šūvius ir naktinius šunų skalijimus. „Medžiojama be taisyklių, be pagarbos ir be apsaugos“, – įsitikinę kaimiečiai. Pasak vienkiemio gyventojo, dabar žmonės jaučiasi miško savininkais ir daro ką nori: medžioja ir medžiotojai, ir ne medžiotojai. Neseniai su šeima miško keliuku einantį vyrą pašiurpino vaizdas: iš netoliese sustojusio džipo išlipo vyras, spjaudydamas saulėgrąžas, išsitraukė medžioklinį ginklą, užsikabino ant peties ir nužygiavo miško keliu. Paskui pasigirdo šūviai prie ežero, kuriame tuo metu plaukiojo antys ir gulbės. „Šaudė antis. Jis net valties neturėjo. Vadinasi, neplaukė nušautų pasiimti, paliko, – kloja kaimietis. – Ne dėl mėsos paukščius iššaudė, taikiniu pasirinko.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
