Praėjusios savaitės ketvirtadienis buvo šturmų diena. Visa Lietuva stebėjo, kaip Klonio gatvėje šturmu imama maža mergaitė. Tuo metu Seime buvo šturmuojamas Vyriausybės pateiktas energetikos įstatymų projektų paketas. Abu šturmai pavyko. Mergaitė iš Garliavos atimta. O Seime, nė kiek nestrigdamas, džiaugsmingai praslydo energetikos įstatymų projektų paketas. Seimūnai pritarė ir dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir dėl jos koncesijos sutarties. Lygiai taip pat džiaugsmingai pritarta ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalui bei gamtinių dujų įstatymo pataisoms. Laikas pasirinktas puikiai. Abiejų šturmų laikas aiškiai buvo suderintas. Žmonių akys bei jausmai nuo 6 val. ryto susmigę į Garliavą. Vėliau tos emocijos susminga į S.Daukanto aikštę bei kitų miestų aikštes. Kol galvojome apie Garliavą, mums pakišo atominę. RESPUBLIKA
NATO vadovų susitikime Čikagoje dalyvaujančiai prezidentei teko patirti nemalonių akimirkų – išvykstant iš Lemonto lietuvių namų, kur ji susitiko su JAV lietuvių organizacijų atstovais, delegaciją pasitiko nedraugiškai nusiteikusių D.Kedžio šalininkų minia. Lemonte gyvenantys lietuviai užkirto kelią prezidentės palydai, lindo po automobilių ratais, prie automobilio lango, kuriame sėdėjo prezidentė, kišo plakatus, rėkė ir porą minučių skandavo: „Gėda, gėda, Lietuva, Lietuva“. Prezidentės automobilį lydintiems apsaugoms darbuotojams teko išlipti iš savo automobilio ir nustumti porą įžūliausių protestuotojų. Lemonto lietuviai didžiuojasi šia akcija. Jie internete platina vaizdo įrašus ir teigia, kad gėda yra ne jiems, o prezidentei. VAKARO ŽINIOS
JAV lietuviams kalbėdama apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis D.Grybauskaitė pažėrė priekaištų Varšuvai. „Susidūrėme su labai sudėtinga situacija viešojoje erdvėje. Nežinau, dėl kokių priežasčių kai kurie Lenkijos politikai nusprendė, kad artimiausiu metu būtų geriau, kad Rusija būtų draugė, o visos smulkesnės šalys – ne tokios svarbios ir laikinai galėtų tapti atpirkimo ožiais. Atrodo, toks vaidmuo mums ir suteiktas“, – kalbėjo Lietuvos vadovė. D.Grybauskaitė atmetė Varšuvos priekaištus dėl Lietuvos lenkų padėties sakydama, kad Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos mokytis lenkų kalba už Lenkijos ribų. „Politinė situacija yra tokia, kad mes per maži, kad mus girdėtų, bet yra interesas, kad medžiaga ir informacija būtų pateikiama labai nekaip. Iš tiesų ta įtampa pradeda bloginti lietuvių padėtį Seinuose.Tos įtampos yra ir ji kol kas neišnyks, nes Lenkijos valdžia laukia Lietuvos Seimo rinkimų, tikisi, kad į valdžią ateis politinės jėgos, kurios bus palankesnės neva mažumoms, tiksliau – neaišku kam“, – kalbėjo prezidentė.
„Turint galvoje, kad į valdžią grįžo Vladimiras Putinas, manau, įtampa dėl nacionalinių klausimų bus eskaluojama. Mūsų žiniomis, vienas tikslų bus ir toliau mėginti pasauliui rodyti, kad Baltijos šalys ir Lietuva yra nacionalistai, nepakantūs, nemėgsta rusų ir mėgina kenkti Rusijai“, – kabėjo D.Grybauskaitė. LIETUVOS RYTAS
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje sekmadienį iškilmingai perlaidoti laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903-1974) palaikai. Ceremonija, kurios metu buvo perlaidojama iš JAV parskraidinta urna su Lietuvos literatūrologo, pedagogo, žurnalisto ir publicisto, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvio, 1941 metų laikinosios Vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikais, prasidėjo beveik valanda vėliau nei planuota. Buvo laukiama garbių svečių. perlaidojimo ceremoniją atvyko ir keletas Seimo narių, kai kurie žinomi visuomenės veikėjai, eiliniai piliečiai. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė perlaidojimui skyrė 30 tūkst. litų, bet dabartiniai šalies vadovai renginiuose nedalyvavo. „Lenkdamasis prieš buvusį Vyriausybės vadovą lenkiuosi prieš visus tuos, kurie tuo metu išdrįso ryžtingai pasauliui pasakyti, kad esame laisvi ir būsime vėl laisvi“ , – žurnalistams sakė V. Adamkus. KAUNO DIENA
Tai bent savaitgalis praūžė per sostinę. Mieste siautė karštis, gatvėse, tarpuvartėse, skvereliuose grojo, šoko, dainavo Gatvės muzikos dienos dalyviai, klegėjo į madą vėl grįžtančios kuo įvairiausios politinės bei pilietinės akcijos – su megafonais, rūsčiais, saulės ir pilietinio įniršio įkaitintais veidais... Visame tame šurmulyje negarsiai, bet narsiai savaisiais sparneliais plastėjo ir keletas „Poezijos pavasario“ renginių. Šį sekmadienį įvyko ir šis tas įrašytina „Poezijos pavasario“ istorijon – pirmą kartą per 48 metus lietuvių poetų komanda lietuviškos poezijos žodį nuvežė į Šveicariją, ten dalyvavo renginyje Liucernoje. Šių metų festivalis taip pat svečiuojasi Airijoje ir svečiuosis Rusijoje. Vienas iš tarptautinių poetų desantų – į Lenkiją – jau atliko savąją misiją ir lamingai pargrįžo. Pasak vieno dalyvavusiųjų išvykoje literatūros mokslininko, profesoriaus Kęstučio Nastopkos, įspūdžiai iš lietuviškos salelės Lenkijoje, 100 metų jubiliejų švenčiančio lietuvių rašytojo Albino Žukausko tėviškės Bubelių, kuo puikiausi. RESPUBLIKA
Šeštadienį Klaipėdoje vykusių renginių gausa leido pasijusti lyg mieste būtų prasidėjusi tradicinė Jūros šventė. Šeštadienio popietę Klaipėdos gatvėse, aikštėse ir skveruose suskambo muzika – uostamiestis vėl įsijungė į jau penktąją Gatvės muzikos dieną. Joje dalyvauti buvo panorę apie pusantro šimto atlikėjų. Daugelio lauktas ir pamėgtas jau trečiasis laivų paradas, apvainikavęs visą dieną mieste vykusius renginius, prasidėjo 22 val. Per 50 pramoginių laivelių, pasipuošusių vėliavėlėmis, šviečiančiomis girliandomis ir kitais žybsinčiais, šviečiančiais akcentais, Kuršių mariomis plaukė išsirikiavę, vedami jachtos „Lietuva“. O kai 23 val. Smiltynėje nugriaudėjo fejerverkas, skirtas 760-ąjį jubiliejinį gimtadienį pasitinkančiai Klaipėdai ir suskambo uostamiesčio himnu tapusi daina „Aš mažas“, dauguma dainavo kartu, džiaugdamiesi gražiu reginiu, uostamiestyje skelbiančiu vasaros sezono pradžią. VAKARŲ EKSPRESAS
Tarptautinis renginys – „Muziejų naktis“ šiemet Kaune sutapo miesto gimtadieniu, todėl miesto centre esantys muziejai papildė šventinius renginius. Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija – „Europos muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Nemažai Kauno muziejų prisijungė prie „Muziejų nakties“, tiesa, dalis siūlė tik dienines nemokamas ekskursijas, nemokamą lankymą, specialiai šiai dienai skirtas programas, o naktinėti žmones pakvietė keletas įstaigų. Įspūdingai žmones pasitiko VII fortas, kuriame „atgijo legendos“. KAUNO DIENA
Vieno Kauno daugiabučio namo gyventojai apstulbo rytą laiptinėje išvydę gausią ančių šeimyną. Antis septynis savo mažylius stengėsi apsaugoti nuo aplink pastatą slankiojančių kačių. Netrukus į namą senamiestyje atskubėjo Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai. Paukščius jie sugavo, sudėjo į specialų krepšį ir paleido į Nemuną už kelių šimtų metrų. Antis laiptinėje šnypštė pasiryžusi apginti mažylius. Ji nusiramino tik atsidūrusi upėje. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkui Aleksui Bružui atėjo nerimo dienos. Jau metus vyksta ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto iššvaistymo, o profsąjungos būstinę ką tik vėl krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir policijos pareigūnai. Į sostinės V.Mykolaičio-Putino gatvėje esančią LŠDPS būstinę pareigūnai netikėtai užgriuvo užpraeitos savaitės pabaigoje. Buvo atlikta krata, dokumentų, kompiuterinių laikmenų poėmiai. A.Bružas „Respublikai“ sakė, kad tuo metu buvo išvykęs. Paklaustas, kodėl teisėsauga staiga įsiveržia į profsąjungų būstinę, gąsdina darbuotojus ir išsineša kompiuterius, LŠDPS vadovas tikino, kad viskas dėl skundų, kuriuos esą prokurorams rašo jo pavaduotojai ir Revizijos komisija. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų skyriaus vyr. prokuroro pavaduotoja Aušra Balžekaitė, koordinuojanti ikiteisminį tyrimą dėl iššvaistyto LŠDPS vadovybei patikėto turto, situaciją nušvietė kitaip. RESPUBLIKA
