Po skandalingo trečiadienio, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nacionalizuotas komercinis „Snoro“ bankas, ketvirtadienį šią akciją pirmoji pagyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar rytą pasikvietusi premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, po trumpo pokalbio šalies vadovė pareiškė, kad Vyriausybė išvakarėse užkirto kelią galimam visos bankininkystės griovimui. „Įvertinusi Lietuvos banko ir Vyriausybės pateiktą informaciją, visiškai palaikau sprendimą perimti banko „Snoras“ valdymą į valstybės rankas. Lietuvos bankas laiku užkirto kelią neatsakingai banko veiklai ir apsaugojo šiam bankui savo pinigus patikėjusius žmones ir verslą nuo galimų nuostolių“, – pareiškė prezidentė. Tiesa, D. Grybauskaitė vakar nepateikė nė vieno argumento, kuris patvirtintų esą rengtą bankininkystės sektoriaus griovimą. Ji taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl „Snoras“ nusavintas staiga, nors jo vadovai ir ekspertai teigė, kad bankas yra mokus.
Finansų ministrė I. Šimonytė ketvirtadienį Seime pranešė, jog per naktį parengtas naujų įstatymų projektų paketas, kurį ji pavadino „teisine infrastruktūra“, reikalinga sprendžiant „Snoro“ nacionalizavimą. Po ilgų ginčų jau vakare Seimas balsavo už laikinojo banko įteisinimą, leido probleminius bankus skaidyti į „sveikas“ ir „nesveikas“ dalis. Bene daugiausiai mįslių sukėlė Finansinio tvarumo įstatymo pataisos, kuriomis apribotos teismų galios valstybės nacionalizuotų bankų pertvarkos procese. „Jeigu atidalijimo procese prasidės ilgi teisiniai ginčai, visas atidalijimas neturės jokios prasmės“, – premjeras A. Kubilius tarsi prašė pritarti būsimiems privataus turto nusavinimo procesams be teismo žinios. „Priimti specialūs įstatymai „Snorui“. RESPUBLIKA
Finansų ministrė I. Šimonytė Seimo nariams vaizdžiai paaiškino, kodėl reikalinga ypatinga skuba, svarstant pateiktuosius projektus: „Kai namuose vyksta gaisras, ne laikas stumdyti baldus, kaip čia gražiau juos sustačius“. KAUNO DIENA
Trečiadienį baigėsi laikas, skirtas pateikti dokumentus konkursui eiti Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus pareigas. Vakar paaiškėjo, jog rektoriaus posto sieks keturi kandidatai, tarp kurių nėra dabartinio KU vadovo Vlado Žulkaus. Jis teigia konkurse nedalyvaujantis, nes jo kadencija baigiasi tik kitų metų spalį. Į KU rektoriaus postą pretenduoja keturi kandidatai, tarp kurių ir vienas ne šio universiteto atstovas. Tai Algimantas Fedaravičius – Kauno technologijos universiteto profesorius. Be jo, rektoriaus posto sieks KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas, KU studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas ir KU plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius Rimantas Didžiokas. Rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas Socialinių mokslų fakulteto dekanas Antanas Bučinskas teigė, jog šie asmenys kol kas yra tik pretendentai į kandidatus. Pirmadienį KU taryba svarstys, ar visi jie atitinka keliamus reikalavimus, ir tik tada patvirtins kandidatūras. VAKARŲ EKSPRESAS
Generalinė prokuratūra vakar pranešė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo banke „Snoras“. „Tai yra visas spektras Baudžiamojo kodekso straipsnių“, – vaizdžiai komentavo generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera. Prokurorai tikisi, kad nacionalizuoto banko savininkai patys atvyks į Generalinę prokuratūrą ir suteiks visą reikiamą informaciją. Jeigu taip neįvyks, prokurorai neatmeta galimybės skelbti tarptautinę jų paiešką. Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis vakar nei paneigė, nei patvirtino, kad įtarimai dėl finansinių nusikaltimų gali būti pateikti valdybos pirmininkui R. Baranauskui ir jo pavaduotojui Nagliui Stancikui. RESPUBLIKA
Slapto policijos informatoriaus suteiktą informaciją, susijusią su Drąsiaus Kedžio planais žudyti, žinojo ne tik keli dabar jau įtariamaisiais tapę Policijos departamento pareigūnai, bet ir prokurorai. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjus ir prokurorus iškviesti Policijos departamento pareigūnai papasakojo, kad slaptojo agento pateiktą informaciją buvo gavęs ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. Be to, buvęs šio prokuroro pavaldinys Nerijus Bieliauskas net turėjo leidimą klausytis informatoriaus ir D. Kedžio pokalbių telefonu ir atlikti kitus operatyvinius veiksmus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjai ir prokurorai jau apklausė šešis kriminalistus. Daugelis jų greitai sutiko bendradarbiauti ir papasakojo viską, ką žinojo. Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas R. Jancevičius, kuriam irgi gali tekti atsakyti į tyrėjų klausimus, šiuo metu poilsiauja Kanarų salose. Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojas T. Ulpis, policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio žiniomis, „yra pareiškęs valią trauktis“. S. Skvernelis taip pat leido suprasti, kad ir daugiau pareigūnų yra pateikę prašymus atsistatydinti paaiškėjus, jog policija prokurorams galėjo nesuteikti visos turimos informacijos apie asmenis, galinčius duoti parodymus dėl Kauno žudynių. „Tardomi kriminalistai ėmė pirštais rodyti į prokurorus“. LIETUVOS RYTAS
Trečiadienio vakarą Kelmės rajone, Pluskių kaime, kelyje Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas, automobilis atsitrenkė į be atšvaitų važiavusį vežimą. 65 metų Pakražančio seniūnijos gyventojas su pora metų jaunesne žmona po viešnagės pas vaikus arklio traukiamu vežimu dardėjo namo, Pakražančio link. Tačiau šiek tiek pavažiavus, įvyko nelaimė – į vežimą trenkėsi 61 metų kauniečio vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, važiavęs ta pačia kryptimi. Per avariją nukentėjo vadeliotojas ir jo žmona, o smarkiai sužalotas arklys nugaišo.. Į šipulius sudaužytas vežimas. Apgadintas automobilis. Nukentėjusieji gydomi Šiaulių ligoninėje. Pirminiais duomenimis, automobilio vairuotojas buvo blaivus. Ar avarijos metu buvo blaivus vadeliotojas, paaiškės ištyrus jo kraujo mėginius. Viena iš avarijos priežasčių, kad ant vežimo nebuvo šviesą atspindinčių atšvaitų. Avarija įvyko 17 val. 44 min. Tokiu laiku jau tamsu... „Avarijoje užmuštas arklys ir sužaloti žmonės“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Žiauriai motinos sugyventinį nužudęs Andrejus Charinas už grotų turėtų praleisti 10,5 metų. Tokį nuosprendį du kartus už vagystes anksčiau teistam 36 metų vyrui paskelbė Kauno apygardos teismas. Žmogžudystė įvykdyta šiemet kovo 30-ąją Jurbarke, kuomet A. Charinas savo motinos bute girtavo su jos bičiuliu 44 metų Stanislovu Vasiliausku. Pasak A. Charino, šis nepagarbiai kalbėjęs apie jo motiną ir netrukus užmigęs, o A. Charinas, supykęs dėl motinos įžeidinėjimo, čiupęs beisbolo lazdą ir puolęs daužyti S. Vasiliausko. Kaip vėliau teigė medikai, žmogaus galva buvo visiškai suknežinta. Nužudytojo kraujyje ekspertai aptiko beveik 3 promiles, o A. Charino – daugiau kaip 3 promiles alkoholio. „Ginklu tapo beisbolo lazda“. LIETUVOS RYTAS
Ritualines paslaugas teikiančių uostamiesčio verslininkų konkurencija pasiekė pavojingą lygį – ryžtamasi net nusikaltimams. Tuo neabejoja ne tik turto netekęs klaipėdietis, bet ir teisėsaugininkai. Trečiadienį vakare, 21.38 val., uostamiesčio ugniagesiai gavo pranešimą apie automobilį, užsiliepsnojusį prie Klaipėdos universitetinės ligoninės teritorijos. Jiems atvykus į įvykio vietą, kemperis „Fiat Ducato“ jau degė atvira liepsna. Ugnis sunaikino visas 1984 metais pagaminto automobilio degias dalis, sveiki liko tik trys ratai. Šis kemperis priklauso laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės „Amžiaus vartai“ vadovui Valdui Čeponiui. Verslininkas jame buvo įsirengęs administracinį biurą. Pasak nuo ugnies nukentėjusio klaipėdiečio, nuostoliai bus nemaži, nes visiškai sudegė ne tik automobilis, bet ir bendrovės dokumentai. Įtariama, kad „Fiat Ducato“ gaisras – verslininko konkurentų darbas. Konkurencinė kova tarp teikiančių laidojimo paslaugas uostamiestyje yra labai arši. „Laidojimo versle – nusikaltėlių metodai“. RESPUBLIKA
Įniršęs kaimietis žiauriai sumušė, o paskui krosnyje sudegino katę. Vargšas gyvūnas žuvo dėl to, kad norėjo ėsti. Drama trečiadienio vakarą įvyko vienoje Javydonių (Pakruojo r.) kaimo sodyboje. Apie įvykusią egzekuciją kaimynams prasitarė ją matęs mažametis. Žemės ūkio bendrovėje kerdžiumi dirbantis 38 Darius P. trečiadienį sulaukė žinios, kad daugiavaikei šeimai pervesti pinigai už 12 vaikų – apie 6 tūkst. litų. Dėl to kaimietis nutarė surengti puotą. Tuo tarpu prie vaišių stalo prisėlinusi kelias dienas nešerta katė užšoko ant stalo ir pabandė nusitempti riekę duonos. Įniršęs šeimininkas trenkė gyvūną į sieną, o po to įkišo į krosnį. Pakruojo pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. „Katę ir suluošino, ir sudegino“. LIETUVOS RYTAS
Pastaruoju metu Lietuvoje buvo ne viena eismo nelaimė, per kurią žuvo garbaus amžiaus sulaukęs vairuotojas. Po tokių atvejų vis atsinaujina amžina diskusija: ar nereikėtų riboti vairuojančių žmonių amžiaus? Apie tai skaitykite straipsnyje „Pensininkas prie vairo – giltinė už kampo?“ AKISTATA
