Lietuvos piliečių gretas retina ne vien tik emigracija. Migracijos tarnybos darbuotojai lengva ranka gali atimti Lietuvos pilietybę vien už tai, kad žmogui buvo suteikta kitos šalies, mielai gausinančios savo piliečių gretas, pilietybė. Bent jau toks įspūdis susidaro išklausius vienos klaipėdiečių šeimos istoriją. Kadaise Vaitelių kaime gyvenusios tremtinės anūkė, Krasnojarske gimusi dabar jau 21-erių Jelena Pestum visada svajojo gyventi močiutės tėviškėje. Svajonė išsipildė – moteriai, turinčiai Rusijos pilietybę, pavyko gauti ir Lietuvos pilietybę, tad ji jau kone 10 metų gyvena Klaipėdoje. Tačiau kai Klaipėdoje gimusiam jos sūnui buvo suteikta ir Rusijos pilietybė, užvirė baisus skandalas – Migracijos tarnybos darbuotojai grasina atimti iš vaiko Lietuvos pilietybę. Prieš porą metų moteris tapo našle, o dabar baiminasi, kad gali netekti ir sūnaus. VAKARŲ EKSPRESAS
Vakar Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido du Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai Mig-29, dalyvausiantys NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Kaimyninės šalies karių kontingentas šiuo metu NATO oro policijos misijoje dalyvaujančius Vokietijos karinių oro pajėgų karius oficialiai pakeis balandžio 26 dieną. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Dar ne taip seniai emocingai piktinęsis naktiniu perversmu – į nugarą neva įsmeigtu koalicijos partnerių peiliu, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas nusprendė pasielgti analogiškai. Nelieka abejonių, kad konservatoriai, turintys mero postą, siekia ir savivaldybės administracijos direktoriaus kėdės. Ją užima socialdemokratas A.Nesteckis. Konservatoriai ir socialdemokratai Kaune yra valdančiosios koalicijos partneriai. Sklandę gandai apie susvyravusią socialdemokratų poziciją Kauno valdančiojoje koalicijoje pasitvirtino. Konservatoriai reikalauja administracijos direktoriaus Antano Nesteckio galvos. A.Kupčinskas patvirtino konservatorių apsisprendimą laužyti koalicijos sutartį. Paklaustas, ar nebijo, kad tokie politiniai žingsniai išardys ne tik koaliciją, bet ir jį patį išvers iš mero posto, neatmetė galimybės, kad visaip gali nutikti, bet teigė nebijantis. KAUNO DIENA
Nors krizė esą traukiasi, laimė tai pajusti tenka ne visiems. Štai meno mokyklų mokytojai, pvz., M.K.Čiurlionio menų gimnazijos, priversti eiti nemokamų atostogų. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ginasi, esą to negali būti. Tačiau „Vakaro žinių“ žurnalistai išsiaiškino, kad proceso mastas gerokai didesnis, mat tariamai atostogauja ne tik meno, bet ir visa grandinė bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų. Ignalinos rajono gimnazijoje atostogų maratonas jau prasidėjo. Iki rugsėjo 1 d. 4 dienas nemokamų atostogų turės eiti kiekvienas gimnazijos mokytojas. Tačiau finansinė našta slegia ne tik Ignalinos rajono mokyklas. Kaip teigė Seimo narys Jurgis Razma, panašiai klostosi ir Žemaitijos ugdymo įstaigose. VAKARO ŽINIOS
„Didžiausia problema – mūsų pasileidimas ir visiškas valstybės funkcijų liberalizavimas. Trokštame tik gerai gyventi ir neturėti jokių pareigų. Dabar niekas nieko negerbia. Taip negali būti. Visi nori ką nors dalyti, bet sukurti nesistengia Šiandien Lietuva gyvena ne pagal savo pinigus, ji neturi taip gerai gyventi“, – pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, atšventęs 80 metų jubiliejų, neatsiriboja nuo valstybės reikalų ir negaili kritikos jaunosios kartos politikų savanaudiškumui. LIETUVOS ŽINIOS
Šių metų vasario pabaigoje atšalę Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykiai ima pamažu šilti. Teigiama, kad šią savaitę Lenkijos ir ES pasiuntiniai grįš į Minską, o kiek vėliau prie jų prisidės ir kitų ES valstybių diplomatai. Rimstant politinėms aistroms nieko neužsimenama, kad ateityje būtų švelninamos ir Baltarusijai paskelbtos ekonominės sankcijos. Pasak mūsų šalies verslininkų, jos Lietuvai yra daug svarbesnės nei politiniai žaidimai. RESPUBLIKA
„Jeigu spręsdamas problemą padarai neteisingą sprendimą, užsitrauki dar didesnę problemą“, – sakė Nasrėnuose gyvenantis Algirdas Čėsna. M.Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna kiekvieną lankytoją stengiasi sudominti pasakojimais arba leidžia palaikyti rankose neįkainojamą vertybę – rašytojo knygą. Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį vyras išleido knygą apie muziejaus kūrimo istoriją ir veiklą. „M. Valančius – lietuvių prozos pradininkas, pirmasis knygų vaikams rašytojas, pirmasis aprašė ir šventųjų gyvenimus“, – pasakojo Algirdas. Algirdas sakė, kad muziejuje yra sukaupta apie 800 eksponatų, tarp jų – autentiškos knygos, kurias žmonės skaitė Valančiaus laikais, maldynai ir „kantičkos“, vyskupo portretai, vienas kurių – tautodailininkės J.Gindulienės išsiuvinėtas, krucifiksai ir jo asmeniniai daiktai, tautodailininkų skulptūros. Čia dar yra ąžuolynas, kuriame veši per 200 medžių, o jų šakose suka lizdus giesmininkai. VAKARŲ EKSPRESAS
Kasmet atsinaujinantys gausūs Druskininkų kurorto gėlynai šiemet ypač traukia akį – parke prie Vijūnėlės tvenkinio pražydo 130 tūkstančių baltų narcizų. Jie čia buvo pasodinti pernai rudenį, baigus parko ir tvenkinio rekonstrukciją. Didžiule balta narcizų pieva galima grožėtis ne tiktai dieną, bet ir sutemus, nes atnaujintame parke įrengta daug žibintų. LIETUVOS RYTAS
Statistikų skaičiavimais, per 2000–2008 metus kaimuose buvo uždaryta arti 700 kaimo mokyklų, apie 280 viešųjų bibliotekų filialų. Pasiteisinimas paprastas: mažėja gyventojų, griūva pastatai, trūksta pinigų knygoms. Ir štai grąža, jos ilgai laukti nereikėjo. Iš kaimo baigia išbėgioti jaunimas, trūksta specialistų, nėra verslo. Tokių savivaldybių, kuriose nebūtų uždaryta nė viena kaimo mokykla ar biblioteka, Lietuvoje atsirastų vos viena kita. „Nė viena kaimo biblioteka nebuvo uždaryta Rokiškio, Pasvalio rajonuose, Elektrėnų savivaldybėje“, – vardijo Bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė. Anot bibliotekininkų vadovės, yra vilties, kad nė viena kaimo biblioteka nebebus uždaryta. RESPUBLIKA
Kol valdžios institucijos blaškosi nežinodamos, kaip perduoti Laimutei Stankūnaitei jos dukterį, priešintis teismo sprendimui pasiryžę Drąsiaus Kedžio rėmėjai vakar sulaukė žinomų veikėjų palaikymo. Iš jų lūpų liejosi karingi žodžiai. Vakar minią šlovino kunigas Robertas Grigas, režisierius Vytautas V.Landsbergis, poetas Robertas Keturakis, Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Užsidegę R.Grigo idėja, dvidešimt laisvųjų menininkų paskubomis nutarė D.Kedžio rėmėjus apdovanoti už pilietiškumą. Protestuotojai buvo pavadinti Garliavos bendruomene, nors jie sudaro tik mažą dalį šio miestelio gyventojų. „Už mergaitės gynimą kiekvienam iš jūsų reikia skirti Nobelio premiją“, – įžengusi į Kedžių kiemą minią pasveikino disidentė Nijolė Sadūnaitė, aktyviai remianti ne tik dviem žmogžudystėmis įtariamą velionį D.Kedį, bet ir terorizmu kaltinamą Eglę Kusaitę.
„Galima pamanyti, kad apdovanojimas garliaviškiams teikiamas už įstatymų nesilaikymą. Bet gražiausi dalykai Lietuvos istorijoje yra kilę būtent iš įstatymų nevykdymo“, – ištarė R.Grigas, su svita užkopęs ant Kedžių valdoje įrengtos scenos. Minią, kuri pasiryžusi gultis kryžiumi prieš mergaitės grąžinimą L.Stankūnaitei, kunigas palygino su tais lietuviais, kurie per Antrąjį pasaulinį karą nuo nacių gelbėjo žydus ar kovojo prieš sovietinę santvarką, ir tais amerikiečiais, kurie grūmėsi su rasizmu. Įstatymų nepaisantys Kedžių šalininkai R.Keturakiui – tarsi istorinio Žalgirio mūšio kariai, o kova prieš mergaitės išvežimą jam primena Sąjūdžio laikus. „Šiame kieme keistai susipynė vaiko ir visos Lietuvos likimas. Ar atlaikysime?“ – minios klausė A.Matelis. Gatvės mitingą vedęs V.V.Landsbergis vylėsi, kad nuo šiol žmonės ne tik Garliavoje bursis kovoti už teisingumą. Gitarą atsivežęs režisierius padainavo tris senas patriotines dainas ir leido Kedžiams nemokamai rodyti jo sukurtus filmus. LIETUVOS RYTAS
Vėlaičių kaime (Pagėgių sav.) traktorininkas iškasė 35 karo laikų artilerijos sviedinius. Apie įvykį policijai pranešti buvo delsiama, todėl pusė šių sprogmenų į savo namus išsinešiojo vietos gyventojai. Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai į Vėlaičių kaimą atskubėjo praėjusio sekmadienio popietę. Jiems Pagėgių policininkai pranešė apie ariamoje žemėje rastus sprogmenis. Bet pirmąją dieną pavyko neutralizuoti tik dalį radinių. Vietos ūkininkas Valentinas Matutis sakė, kad daug metų jo žemė buvo ariama plūgu, tačiau sprogmenų jis neužkabino. „Žinia apie sprogmenis kaime pasklido greitai. Atvyko jaunuoliai ir dalį sprogmenų surinko. Jie taip pasielgė iš smalsumo. Aiškino, kad anksčiau niekada tokių neturėjo, todėl juos parsinešė namo“, – sakė V.Matutis. LIETUVOS RYTAS
