Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą? Pirmiausia kalbėta, kad bankas bus nacionalizuojamas, kitaip tariant, suskaldytas į vadinamuosius gerąjį ir blogąjį, vėliau prieita iki banko subankrotinimo procedūros. Indėlių atsiėmimo datos, savo ruožtu, yra vis nukeliamos, o sprendimai taip ir nepriimami. „Sunku atsakyti, kas čia įvyko. Man daug klausimų kyla dėl finansinės, ekonominės situacijos, bet ne mažiau klausimų kelia keisti Vyriausybės veiksmai. Man keista, kodėl nebuvo sušaukta Valstybės gynybos taryba, nes kyla ir nacionalinio saugumo klausimų. Tokiais išskirtiniais valstybei atvejais visi turi atlikti savo darbą“, – sakė Seimo narė Loreta Graužinienė. Pasak jos, „šį kartą Seimas, kaip institucija, buvo paliktas nuošalyje“, Seimas „lygiai taip pat buvo išsižiojęs, kas dedasi valstybėje, visa informacija buvo gaunama iš žiniasklaidos – normalioje valstybėje to neturėtų būti“. L. Graužinienės teigimu, „Vyriausybė blaškosi – iš pradžių buvo svarstomas vienas modelis, pataisyti įstatymai būtent dėl banko padalijimo, vėliau apsispręsta kitaip, – valstybėje keliamas sąmyšis“.
„Man kyla dar kita versija: sprendimas šitą banką arba nacionalizuoti, arba sunaikinti strategiškai buvo priimtas kitados jau anksčiau. Kyla klausimas, iš kur galėjo kilti tas noras – ar iš Lietuvos? Labai abejoju. Kam mūsų valdžiai reikalingos tos problemos, matome juos tokius išsigandusius, lakstančius ir nežinančius, ką daryti. Kyla mintis, kad buvo pašnibždėta iš šalies. Kad ir kaip ten bebūtų, kad ir kas būtų kaltas, Skandinavijos bankai jau laimėjo, nes jie pasiėmė turėtą šito banko rinkos dalį“, – kalbėjo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas. Visi paminėtieji dalyvavo jau antrąsyk „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ surengtoje diskusijoje „Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą?“ RESPUBLIKA
LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas nuo šios savaitės – bedarbis. Taip nusprendusi Lietuvos banko valdyba pasidžiaugė: K. Ramonas šiek tiek aplaidžiai kontroliavo komercinius bankus, kuriuose buvo pilna jo artimiausių giminių. Bet įstaiga apsivalė. Tačiau „Vakaro žinios“ išsiaiškino, kad daugybė dabartinės banko valdybos, taip pat būrys buvusių darbuotojų paslaptimis su artimaisiais, plušančiais komerciniuose bankuose, toliau gali dalytis ir lovoje, ir prie pietų stalo. Tiesa, nežinantiems, jog buvusio LB vadovo Reinoldijaus Šarkino dukros bei žentai taip pat tarnavo komerciniams bankams, to ir nepavyks sužinoti, mat jo interesų deklaraciją, vadovaudamasi įstatymais, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija visam laikui išėmė iš viešai pasiekiamų šaltinių. Šiandien „Vakaro žinios“ pateikia kiek įmanoma išsamų LB ir komercinių bankų giminystės medį. „Lietuvos banką klampina žentai ir uošviai“. VAKARO ŽINIOS
Stebėdama valdančiosios koalicijos rietenas dėl kitų metų valstybės biudžeto, Seimo opozicija prognozuoja, kad rudens sesija gali būti pratęsta. Seimo sesijos, pagal įstatymą turinčios pasibaigti gruodžio 23-iąją, pratęsimas gresia nepavykus patvirtinti kitų metų biudžeto. Tokį scenarijų prognozuoja opozicija, jo neatmeta ir valdančiųjų atstovai. Pretekstas tokioms įžvalgoms – pastarųjų dienų valdančiosios koalicijos partnerių nesutarimai, iš kokių šaltinių užlopyti biudžeto projekte atsiradusią beveik 1 mlrd. litų skylę. Pasak opozicijos lyderio, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno Valentino Mazuronio, „akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos šiandien nėra – jos nariai ne tik nesusitaria dėl biudžeto, bet ir siūlo skirtingus, vienas kitam prieštaraujančius sprendimus“. Jis neatmeta, kad rudens sesiją teks pratęsti, nes jei valdantieji sumanytų didinti mokesčius, tektų keisti šūsnį įstatymų, o tam reikia laiko. Suprastėjusios ekonomikos prognozės ir „Snoro“ banko bankrotas 2012-ųjų valstybės biudžete atvėrė beveik 1 mlrd. litų skylę. Konservatorių siūlymui nuo 21 iki 23 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį griežtai pasipriešino ne tik opozicija, bet ir valdančiųjų laive sėdinčios abi liberalų partnerės. „Šventes valdžiai gali apkartinti biudžetas“. LIETUVOS ŽINIOS
Vilniuje sekmadienį rodomas „Onieginas“ – paskutinė proga išgirsti solistę Asmik Grigorian Lietuvoje iki kito pavasario. Į Lietuvą solistė ištrūko vienai dienai. Šiuo metu Asmik kuria Lizos vaidmenį skandalingame Piotro Čaikovskio operos „Pikų dama“ pastatyme Graco operos teatre Austrijoje. „Mane publika sutiko labai puikiai. Į premjerą buvo atvykę daug žmonių iš kitų teatrų. Iškart gavau pasiūlymą dainuoti ateinantį pavasarį Lizą Hamburgo operoje“, – sakė solistė. Pasak jos, liko dar keturi spektakliai Grace, tuo pat metu ir visą žiemą teks dainuoti Berlyne. Taigi A. Grigorian išvysime Lietuvoje tik pavasarį – naujoje „bohemiečių“ premjeroje „Manon Lesko“. LIETUVOS RYTAS
Jei būtume 160 kartų mažesni, jau galėtume pasivaikščioti po karų nesuniokotus XX amžiaus pradžios Šiaulius. Tapytojas Saulius Kruopis Ch. Frenkelio viloje pristatė Šiaulių senamiesčio tikslų maketą. Tiesa, dar ne visą. Šiuo metu eksponuojami 55 senųjų Šiaulių pastatai. Baigtame makete jų turėtų būti apie 140. Šiame mieste nuo vakar jau švyti langai – jame įvesta elektra. Saulius Kruopis yra tapytojas, turintis smulkmeniško konstruktoriaus talentą. Šiaulių „Aušros“ muziejaus užsakymu jis kuria tikslų centrinės miesto dalies maketą. Pasak muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, tokio maketo dar neturi nė vienas Lietuvos miestas. Šiauliams jis labai reikalingas, nes iš senojo miesto po dviejų pasaulinių karų praktiškai nieko neliko. „Miniatiūriniams Šiauliams jau įvesta elektra“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Gruodžio 1-ąją minint liūdną jubiliejų – AIDS pasaulyje gyvavimo 30-metį – Klaipėdoje vykusių akcijų metu pasklido gera žinia, jog laiku diagnozuota ši liga tapo valdoma. Tad idant apsaugotume save ir kitus, svarbiausia – išdrįsti pasitikrinti. Kai kuriems klaipėdiečiams buvo naujiena, jog testo rezultatus galima sužinoti iš karto, vos jį atlikus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, iki šios dienos Klaipėdos apskrityje registruoti 499 ŽIV atvejai, paskutiniuosius 10 mėnesių naujų susirgimų apskrityje nustatyta 14, Klaipėdoje serga 10 (6 vyrai, 4 moterys). Klaipėdoje ŽIV paplitimas yra 1,2 karto didesnis nei Vilniuje. Skambinta varpais, jog anksčiau 72 proc. žmonių užsikrėtė leisdamiesi narkotikus į veną, o štai šiemet 8 žmonės šia liga užsikrėtė dėl nesaugių lytinių santykių, ir 4 – intraveniniu būdu. „AIDS nesvarbus visuomeninis statusas“. VAKARŲ EKSPRESAS
Nusižudė neištvėrusi kitų vaikų teroro ar buvo nužudyta – toks klausimas neduoda ramybės Telšių vaikų globos namuose augusios dvylikametės artimiesiems, vakar popiet mergaitę palydėjusiems į paskutinę kelionę. Negyva paauglė globos namų duše buvo aptikta trečiadienio vakare. Telšių rajono teisėsaugininkai, ėmęsi tirti tragedijos aplinkybes, šį įvykį nuo visuomenės bandė nuslėpti – įvykių suvestinėse apie 12-metės pražūtį nutylėta. „Šiuo metu tiriamos įvairios versijos: ir savižudybė, ir privedimas prie savižudybės, ir nužudymas“, – sakė Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas laikinai einanti Daiva Armalienė. Telšių vaikų globos namuose 12-metė augo kartu su 9-erių ir 15-os metų seserimis. Mergaitės čia pateko, kai gyvenimo sunkumų nepakėlusi jų motina įklimpo į alkoholizmo liūną. „Tragedijos paslaptis – globos namuose“. RESPUBLIKA
Telšių vaikų globos namuose įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kaip trečiadienį vakare vienuolikmetė auklėtinė prieš eidama miegoti atsibučiavo su auklėtojomis. Netrukus tuščią jos lovą radusi tąnakt budėjusi auklėtoja išėjo ieškoti vienuolikmetės. Užėjusi į dušą globos namų darbuotoja auklėtinę rado pasikorusią. Iš kilpos ištrauktą mergaitę dar bandyta gaivinti, buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau nieko pakeisti nepavyko. Apie nelaimę buvo pranešta policijai, kuri pradėjo tyrimą, tačiau šio įvykio neviešino ir nuo žurnalistų atsitvėrė tylos siena. Tragedijos priežastis aiškinasi ir speciali iš Telšių rajono savivaldybės administracijos, švietimo skyriaus, vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Telšių vaikų globos namų darbuotojų sudaryta komisija. Tyrimo išvadas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ši komisija turi pateikti iki gruodžio 16 dienos. LIETUVOS RYTAS
Prieš trejus metus Kaune prie naktinio klubo „Zepelinus“ žmogų nušovęs Vytautas Dargis penktadienį Kauno apygardos teisme išgirdo netikėtai griežtą nuosprendį – 11 metų nelaisvės. „Aš nekaltas. Patys matote, koks pas mus teisingumas. Kam duoda ginklą, kad paskui juo negali apsiginti?“, – iškart po nuosprendžio kalbėjo V. Dargis. Teismo nuosprendis šokiravo ir jo advokatą Gintarą Černiauską. Byla nuo pat jos nagrinėjimo pradžios buvo sudėtinga. Kai kurie įrodymai bylojo apie tai, kad V. Dargis jam išduotu pistoletu Vytautą Pavilionį nušovė gindamasis. Pats Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantūroje studijavęs V. Dargis pasakojo gynęsis nuo įtūžusių jaunuolių grupės – esą paleidęs ne vieną šūvį į orą ir tik vėliau per grumtynes, iššovė į auka tapusį V. Pavilionį. „Teismas buvo aklas“, – vėliau pareiškė advokatas G. Černiauskas. „Teismas būtinosios ginties neįžvelgė“. KAUNO DIENA
