„Kam dirbti, jeigu pinigų galima pasisemti iš valstybės kišenės?" – tokia logika besivadovaujantiems Panevėžio rajono pašalpų gavėjams atėjo prastas metas.
Juos ėmėsi demaskuoti pažįstami, kaimynai ir netgi giminės.
Dirbantiems žmonėms atsibodo žiūrėti, kaip nemaža dalis pašalpų gavėjų pinigų išmokėjimo dieną užplūsta kaimo parduotuves. Tuomet prekybininkai už parduotus svaigalus per savaitę susirenka beveik viso mėnesio pelną.
Bet paradoksas: kaime, kuriame apstu pašalpas gaunančių bedarbių, prireikus nė su žiburiu nesurasi darbininko. Daugelis jų mąsto taip: kam dirbti, jei valstybė pinigus moka už tai, kad nedirbi.
Eksperimentas įsibėgėjaSocialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė atlikti piniginės socialinės paramos eksperimentą, kuriame nuo šių metų pradžios dalyvauja ir Panevėžio rajono savivaldybė.
Eksperimentas savivaldybei suteikia daugiau savarankiškumo skiriant socialinę paramą.
Tokiu būdu siekiama iki 10 procentų sutaupyti pašalpoms skiriamų lėšų.
Sutaupyti pinigai lieka savivaldybės biudžete.
Tačiau pereikvojus valstybės skirtą sumą trūkstamų pinigų tenka ieškoti savivaldybės biudžete.
Eksperimento pradžioje buvo kreiptasi į seniūnaičius, kaimų bendruomenes.
Buvo prašoma informuoti apie žmones, kurie neteisėtai gauna pašalpas.
Dabar Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojams kasdien skambina žmonės, raginantys aplankyti vieną ar kitą šeimą.
„Pasidomėkite, ar ta moteris tikrai viena vaikus augina? Mes žinome, kad ji turi sugyventinį, apie kurį neinformavo prašydama skirti socialinę pašalpą.
Tas jaunas vyras gauna bedarbio pašalpą, o pats nelegaliai dirba – kas rytą su brigada išvažiuoja kirsti miško", – gavę tokios informacijos savivaldybės specialistai siunčia seniūnijų darbuotojus jos tikrinti.
„Tai nėra skundikai, kaip kai kas mano apie tuos žmones. Jie – sąmoningi piliečiai, neleidžiantys apvogti savo valstybės, o kartu ir savęs.
Mūsų tikslas yra ne sutaupyti pinigų, o skirti pašalpas tiems, kuriems jos tikrai priklauso", – sakė Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Specialistės teigimu, pašalpų gavėjų skaičius rajone nepaliaujamai auga.
Vasario mėnesį jis pasiekė rekordą – 4770, rašo „Lietuvos rytas".
Šeimoje svarbiausia – bendri interesai. Matyt, tokia nuostata vadovavosi vilniečių sutuoktinių pora, keletą metų Vilniuje sukusi nelegalų prostitucijos verslą. Pareigūnai yra demaskavę ir daugiau tokių „verslininkų“ porų. Apie šeimyninę prostituciją skaitykite straipsnyje „Prostitucijos versle – šeimyninė ranga“. AKISTATA
