Ką tik skelbta apie sparčiai plintančią naują koronaviruso atmainą KP.3, kitaip dar vadinamą „FLuQE“. Ji yra „FLiRT“ grupės atmaina, tačiau pasižymi mutacija, kuri leidžia virusui lengviau plisti. Nurodoma, kad ši nauja atmaina – KP.3 labiausiai plinta Australijoje, JAV ir kai kuriose kitose šalyse.
Vaistinėse šluoja COVID-19 testus
Neatsitiktinai ką tik praneša, kad COVID-19 susirgo ir JAV prezidentas Joe Bidenas. Incidentas dėl galimo susirgimo koronavirusu neseniai pažymėjo ir vieną paskutiniųjų Seimo posėdžių, kai jam pirmininkaujantis Vytautas Mitalas prašė Audronio Ažubalio palikti salę dėl galimo susirgimo COVID-19.
Naujausi statistikos duomenys patvirtina – ir Lietuvoje stebimas naujų ligos atvejų ūgtelėjimas – 7 dienų pagreičio vidurkis siekia virš 20 proc., nors pačių užsikrėtimų skaičiai tesiekia kelias dešimtis.
Vaistinės taip pat skelbia sako fiksuojančios didesnius, nei įprasta, greitųjų koronaviruso testų pardavimus. Štai „Gintarės vaistinės“ atstovai pranešė, kad per pastarąsias dvi savaites COVID-19 testų parduota 60 proc. daugiau nei prieš tai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet greitųjų COVID-19 testų pardavimai liepą išaugo daugiau nei 140 proc.
„Pajutę peršalimo simptomus, gyventojai užsuka į vaistines ne tik vaistų, bet ir greitųjų COVID-19 testų. Galime pasidžiaugti visuomenės sąmoningumu: pacientai puikiai supranta rekomendacijas pasitikrinti, kad užkratas nebūtų platinamas toliau.
Juo labiau kad šiltuoju metų laiku netrūksta ir didesnių susiėjimų, asmeninių švenčių, kurių metu COVID-19 infekcija gali būti paskleista ir tarp labiau pažeidžiamų visuomenės grupių – senyvo amžiaus, imuninėmis ligomis sergančių žmonių, taip pat kūdikių ir mažų vaikų, kuriems susirgimas koronavirusu gali būti pavojingas“, – pranešime spaudai cituojama vaistininkė Laura Vanagaitė.
Laukti naujos bangos?
Paklaustas, kiek naujas atvejų augimas gali būti ženklas dėl galimos viruso bangos ir Lietuvoje, Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. G. Dudas konstatavo, kad perdėtai nuogąstauti dėl to nereikėtų.
„Kaip ir galima įtarti, viena palyginus neseniai pasirodžiusi SARS-CoV-2 atmaina, kuri, panašu, turi perdavimo pranašumą, šiuo metu sudaro daugiau nei pusę JAV ir įvairių kitų šalių COVID-19 atvejų. Kol kas kaip ir matome kilimą, bet, sakyčiau, plačiajai visuomenei nederėtų kažkaip dėl to ypatingai nuogąstauti.
Kai kalbame konkrečiai apie atmainą KP.3, tai yra viena iš JN.1 atmainos palikuonių. Ji pati buvo atmainos PA.2.86 palikuonė, kuri ji yra kilusi iš vieno iš omikrono potipių“, – portalui tv3.lt aiškino jis.
Toliau vyksta „ginklavimosi varžybos“
Pasak virusų tyrėjo, didžiąja dalimi toliau matome tai, ką galima pavadinti „ginklavimosi varžybomis“ tarp viruso ir visuomenėje esančio imuninio atsako.
Jo aiškinimu, mūsų organizmo imuninis atsakas išrankioja visus variantus, kurie yra per daug panašūs į tai, kuo esame sirgę anksčiau. Tad lieka tie variantai, kurie skiriasi ir jų mūsų imuninis atsakas negali taip gerai atpažinti.
„Viena palyginus neseniai pasirodžiusi SARS-CoV-2 atmaina, kuri, panašu, turi perdavimo pranašumą, šiuo metu sudaro daugiau nei pusę JAV ir įvairių kitų šalių COVID-19 atvejų.“
„Ilgainiui tiesiog atrenkamos įvairios atmainos, kurias dabartinis visuomenėje egzistuojantis imuninis atsakas, turimi antikūnai gali atpažinti šiek tiek blogiau. Automatiškai tokios atmainos įgyja perdavimo pranašumą, sukelia mažesnes bangas.
Ir kadangi ne vieni metai gyvename, kai praktiškai visas pasaulis yra persirgęs COVID-19, matome, kad pakartotiniai susirgimai didžiąja dalimi ženklesnių problemų sveikatos sistemoms nesukelia. Stebime tą bangavimą, kai esant daugiau atvejų atsiranda ir šiek tiek daugiau mirčių, tačiau tos kritinės situacijos, kokią buvome įpratę matyti 2020, 2021 m., nebėra“, – komentavo G. Dudas.
Didelis pavojus – viruso patekimas į rezervuarą
Paklaustas, ar COVID-19 sukeliantis virusas jau laikytinas vienas iš daugelio kitų virusų, pašnekovas atskleidė, kur slypi galima jo grėsmė.
„Bent jau šiuo metu, kol stebime besirutuliojantį jo tolesnį endeminį cirkuliavimą žmonėse, kažkaip papildomai tuo rūpintis be to, kad toliau atliekame stebėseną, toliau skiepijame, ir kažkaip daugiau skirti dėmesio šiuo metu neverta.
Bet dėl pandemijos masto reikėtų turėti omenyje ir įvairias mūsų ekonomines praktikas, tarkime, gyvūnų laikymą ir panašiai, kadangi pats SARS-CoV-2 nėra toks išrankus šeimininkų atžvilgiu, visuomet išlieka rizika, kad galbūt kažkur gamtoje šiuo metu egzistuoja SARS-CoV-2 rezervuaras, iš kurio vėliau į mus gali „šokinėti“ tie virusai.
Tad toliau būtina stebėsena tiek kalbant apie žmonių populiaciją, tiek toliau sekti, kas vyksta galimuose gyvūnų rezervuaruose. Virusui net nėra būtina keistis pačiame rezervuare tam, kad dabartinis žmonių imuninis atsakas nebegebėtų jo pažinti po 20 ar 10 metų“, – aiškino G. Dudas.
Daliai žmonių – mirtinai pavojingas
Nors, jo teigimu, pasaulyje realiai neliko nė vieno žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su pasaulinę pandemiją sukėlusiu virusu, vis tik daliai žmonių jis išlieka mirtinai pavojingas.
Šiuo metu vargiai yra žmonių, kurie iš viso nebūtų susidūrę su virusu, galime nebent kalbėti apie kažkokias gentis, atogrąžų gyventojus. Bet net ir tuomet man kiltų abejonė, nes žinome, kad nemažai žinduolių rūšių gali būti užsikrėtusios, tarp jų būtų ir laukiniai gyvūnai. Tad įtarčiau, kad jau senokai nebėra likę žmonių, kurie nebūtų susidūrę su virusu.
„Visuomet išlieka rizika, kad galbūt kažkur gamtoje šiuo metu egzistuoja SARS-CoV-2 rezervuaras, iš kurio vėliau į mus gali „šokinėti“ tie virusai.“
Bet lygiai kaip visą gyvenimą esame pažįstami su gripu, taip ir čia užtenka būti senesnio amžiaus, turėti kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, kad imuninis atsakas į virusą nebūtų toks stiprus ir tiek gripas, tiek SARS-CoV-2 virusas galėtų sukelti problemų“, – kalbėjo mokslininkas.
Nors seniai neturime griežtų taisyklių dėl COVID-19, kaip reikėtų elgtis susirgus ar saugotis ligos, pašnekovo manymu, tai yra kiekvieno kultūros reikalas, kaip elgtis: „Jei kažkas įtaria, kad galbūt yra užsikrėtęs, kaip ir su bet kokia kita užkrečiamąja liga – tai yra kultūros reikalas, ar norime užkrėtinėti kitus, ar gal vieną dieną pabūti namie.“
Virusui plisti – atviros durys
Pasiteiravus, ar dabar plintanti atmaina turėtų kokį labiau išskirtinį simptomą, virusų tyrėjas teigė, kad virusui vis tik būdingi panašūs požymiai.
„Yra tas polinkis su SARS-CoV-2 variantais paryškinti vienus ar kitus simptomus. Bet, manau, net anksčiau tų simptomų skirtumai nebuvo tokie ženklūs, kad tikrai 100 proc. atpažinti vieną ar kitą atmainą.
Toliau išlieka bendri simptomai – kaulų laužymas, temperatūra, kosulys, kvėpavimo takų infekcija ir t.t. Visa tai nesikeičia. Skonis ir kvapas tai yra bendras pirmosios SARS-CoV-2 infekcijos pasekmė. Aišku, kartais galėdavo kilti ir pakartotinių užsikrėtimų metu, iš tos pusės niekas nesikeičia ir su šia atmaina“, – kalbėjo G. Dudas.
Jis sutiko, kad sąlygos plisti virusui dabar išties geros, mat nebesilaikoma tokių griežtų ribojimų kaip per pandemiją, o kelionės po įvairias šalis vėl suaktyvėjusios.
„Šiuo metu kalbame apie Šiaurės pusrutulio vasarą, kai esame pratę daugiau laiko praleisti gryname ore, tiek nesisaugoti, tai kaip ir esame geresnėje vietoje. Klausimas bus, kai ateis šaltasis metų laikotarpis, kiek saugosimės tuomet, siurprizų tada galima laukti didesnių. Nes jei ir dabar vasarą fiksuojamos bangos, matome gerokai skirtingus skaičius jų piko metu“, – pastebėjo mokslininkas.
