Konkursą organizavo Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus įsteigta viešoji įstaiga - Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET). Vertinti buvo pateikta 14 pasiūlymų, su kuriais susipažinti buvo suteikta proga ir kauniečiams, apsilankiusiems Kauno miesto muziejaus filiale - Kauno pilyje.
Vertinimo komisijos posėdžio išvakarėse Kauno arichitektų namuose įvyko viešas konkursui pateiktų darbų aptarimas. Jame pasiūlymų autoriai susilaukė nemažai kritinių pastabų.
Anot portalo pilotas.lt, į Kauno architektų namuose surengtą Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkursinių darbų aptarimą susirinko trys dešimtys architektų, valdininkų ir kitų šiam objektui neabejingų kauniečių. 14 konkursinių darbų čia viešai išanalizavo recenzentai iš Vilniaus - urbanistas Algis Vyšniūnas ir architektas Lukas Rekevičius. Konkurso recenzentams buvo užduota keletas klausimų, tačiau bent kiek rimtesnė diskusija taip ir neužsimezgė.
Pasak A. Vyšniūno, Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurse aiškaus lyderio, kuris įtikintų, nėra, tačiau yra idėjų, kurios galėtų būti vystomos ir tikrinamos. Beje, A. Vyšniūnas pažėrė kritikos ne vien urbanistinio požiūrio stokojantiems konkursiniams projektams, bet ir konkurso sąlygų rengėjams bei aiškios miesto ir jo dalių plėtros vizijų neturinčiam Kaunui.
Architektas L. Rekevičius taip pat kritiškai aptarė pateiktų projektų architektūrines ypatybes.
ELTA primena, kad idėja Kaune pastatyti minimus rūmus kilo valdančiąją koaliciją sudarančiai didžiausiai miesto taryboje Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Kaip galima rūmų statybos vieta iš pradžių buvo aptariama Nemuno sala, kur jau stovi moderni „Žalgirio" arena. Vėliau idėjos vystytojų žvilgsniai nukrypo ir į kitas Kauno vietas.
Būta siūlymų Kongresų rūmus įkurdinti ir ankstesnių „apkrovų" (kai atsirado Nemuno saloje arena) netekusioje Kauno sporto halėje, atitinkamai ją rekonstravus.
