Tačiau neretu atveju kaupti linkusių žmonių elgesio pakeisti nepadeda nei kaimynų prašymai, nei institucijų grasinimai dėl baudų, netgi teismų įsikišimas gali būti tik laikinas sprendimas.
Vis dėlto žmonės, kaupiantys atliekas, gali sirgti kompulsiniu kaupimo sindromu, kuris eina greta su kitais sutrikimais.
Kadangi dažnai patys sergantieji to nesupranta, gali nenorėti pagalbos, o štai tada atsiskleidžia sistemos skylės, neleidžiančios padėti nei sergančiajam, nei šalia gyvenantiems kaimynams, kol nenutinka nelaimių ar nusikaltimų, pastebi Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
„Jeigu žmogus nenori gauti pagalbos, tai priversti jo praktiškai neįmanoma“, – sako M. Marcinkevičius.
Edvardas: per 10 metų dukart tonomis vežamos šiukšlės iš kaimynės buto
2015 metais iš Vilniaus rajone esančio Veliučionių kaimo buto buvo išnešta apie 15 tonų šiukšlių, kuriuos sukaupė bute gyvenanti moteris.
Tačiau istorija kartojasi. Tarnybos prieš kelias savaites iš to paties buto tempė atliekas. Šįkart ištempta 8–10 tonų šiukšlių, tačiau, kaip informavo Vilniaus rajono savivaldybė, tai tik du trečdaliai visų atliekų, kurias tarnybos turėtų išvežti.
Daugiabutyje yra dar 9 butai, kuriuose gyvenantys žmonės kasdien jaučia dvoką, o, pradėjus atliekų išvežimo darbus, pamatė, ir iš kur šis atėjęs.
„O smarvė! Po darbo atvažiavome ten su žmona, siaubas, kas darosi, o ten mūsų namai, dar 9 butai, kuriuose žmonės gyvena“, – piktinasi Edvardas.
Pasak Edvardo, bute gyvenanti moteris kaupia šiukšles ištisus metus.
„Kiekvieną dieną eina prie konteinerio, renka šiukšles ir nešasi namo, tuštinasi kažkur prie tualeto, nes jis sugedęs ir prie jo prieiti jau nebeįmanoma“, – teigia jis.
Tiesa, savivaldybė paaiškina, kad darbai sustojo, nes moteris, gyvenanti bute, nesutinka išvežti atliekų iš jos namų.
„Kadangi buto savininkė nesutinka nei tvarkytis, nei apmokėti šių išlaidų, savivaldybė svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl išlaidų išieškojimo. <...>
Atliekų išvežimo įmonė negali tęsti darbų, nes neužtikrintas darbuotojų saugumas – buto gyventoja aktyviai priešinasi. Tvarkymo darbai galės būti atnaujinti tik užtikrinus saugią darbo aplinką, todėl reikalingas policijos įsitraukimas“, – tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič.
Atskleidžia sistemos skyles: dažniausiai reaguojama, kai įvyksta nelaimės
Štai dar visai neseniai, vasario 12 dieną, kaip pranešė Policijos departamentas, Kaune, Partizanų gatvėje, 70-metės moters bute, kilo gaisras, gaisravietėje buvo rastas mirusios šeimininkės kūnas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiams atvykus į Partizanų gatvėje esanį daugiabutį, antrame aukšte degė butas. Į butą viena ugniagesių grandis pateko, išpjovus balkono grotas, į kitą pateko, išlaužus šarvuotas duris. Anot ugniagesių, bute buvo prikrauta daug sendaikčių ir įvairių kitų daiktų, tad viduje buvo sunku judėti.
M. Marcinkevičius pripažįsta, jog tokie atvejai atskleidžia sistemos skyles.
Mat sergantis žmogus dažnai nenori pagalbos, o šeimos nariai ar kaimynai neturi pakankamai laiko, kad eitų per teisinius procesus, todėl problema neišsisprendžia.
„Iš tiesų su senyvo amžiaus arba sergančiais, ypač vienišais žmonėmis yra didžiulė problema, todėl kad vėlgi niekas į žmogaus namus be kratos orderių įeiti negali.
Tai, pavyzdžiui, ir socialiniai darbuotojai lanko ir jie paprasčiausiai neįsileidžia darbuotojų, net policija neturi jokių pagrindų įeiti į žmogaus gyvenamą vietą ir viskas. Kol neatsitinka žiaurūs dalykai, gaisrai ar dar kažkas, tol dažniausiai niekas ir negali nieko padėti netgi norėdami. Taip, čia yra sisteminė problema, bet jinai būtent ir kyla daugiausiai iš to, kad kad čia yra jau žmogaus teisių principai“, – atkreipia dėmesį jis.
M. Marcinkevičius paaiškina, kad neretai net esant kompulsiniam kaupimo sindromui greta eina ir kiti sutrikimai, kaip demencija. Todėl daiktų ir atliekų kaupimas dažniausiai tampa senyvo amžiaus žmonių problema.
Priverstinė hospitalizacija šiukšles kaupiantiems žmonėms taikoma itin retai
Jei yra įtarimų dėl asmens psichikos sveikatos problemų, kaip naujienų portalui tv3.lt paaiškino Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro komunikacijos specialistė Eglė Užkuraitė, socialiniai darbuotojai kreipiasi į Psichikos sveikatos centrą arba asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydami įvertinti asmens sveikatos būklę ir suteikti reikiamą medicininę pagalbą.
„Jei nustatoma, kad asmuo nesitvarko, kaupia daiktus dėl socialinių įgūdžių stokos, mobilumo sutrikimų, priklausomybės ar kitų priežasčių, siūlomos bei organizuojamos socialinės paslaugos pagal individualų asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikį“, – teigia Socialinių paslaugų centro komunikacijos specialistė.
M. Marcinkevičius teigė, jog yra buvę atvejų, kai teismo sprendimu, buvo priverstinai hospitalizuoti žmonės, tik jie esą labai reti.
„Kita problema yra su tuo priverstiniu gydymu, kad dažniausiai ligoninėjė būnant pacientų būklė pagerėja, bet grįžę namo jie dažniausiai, kadangi nepripažįsta savo ligos arba tiesiog dėl demencijos jau net nesugeba, tarkime, išgerti vaistų ir panašiai, jiems vėl per kelis mėnesius blogėja, blogėja ir jie grįžta prie senų įpročių“, – aiškina Psichikos sveikatos centro direktorius.
Šiukšlių išvalymą gali inicijuoti kaimynai: tarnybos daro, ką gali
Gyventojams, nežinantiems, kokių veiksmų jie gali imtis ir kur prašyti pagalbos, rekomenduojama imtis iniciatyvos patiems.
Kaip minėta anksčiau, yra galimybė kreiptis į miesto socialinių paslaugų centrą, tačiau atliekas kaupiančiam žmogui atsisakius pagalbos ir neįsileidus darbuotojų į butą, jie yra bejėgiai padėti išvalyti butą bei padėti žmogui pasveikti.
E. Užkuraitės teigimu, gavę informaciją apie atvejį, socialiniai darbuotojai apsilanko asmens namuose ir bando užmegzti kontaktą.
„Jei pavyksta užmegzti kontaktą, aiškinamasi asmens situacija, suteikiama informacija apie socialinės pagalbos galimybes. Asmeniui sutikus priimti pagalbą, (t. y. sutikus tvarkyti savo gyvenamąją vietą, išvežti namuose sukauptus daiktus), socialiniai darbuotojai tarpininkauja organizuojant buto švarinimo ir (ar) dezinfekavimo darbus bei tarpininkauja dėl piniginės socialinės paramos minėtiems darbams apmokėti“, – laiške paaiškina ji.
Taigi šis darbas, pavyzdžiui, Veliučionių kaimo bute kainuos apie kelis tūkstančius eurų. Tiesa, įmanoma gauti tikslinę pašalpą – 770 Eur, skirtą apmokėti asmens švarinimo, kenkėjų naikinimo ir (ar) sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugas.
„Jei asmuo atsisako priimti pagalbą ir neįsileidžia socialinių darbuotojų, šie nuosekliai bando motyvuoti asmenis priimti siūlomą pagalbą. Jei situacija negerėja, yra surinkta informacijos, leidžiančios daryti prielaidas, kad asmuo kelia grėsmę sau ar kitiems, ar pažeidžia viešąją tvarką, inicijuojamas kompleksinės pagalbos teikimo komandos sudarymas.
Į komandos sudėtį, pagal aplinkybes ir poreikį kviečiami dalyvauti seniūnijų, policijos, būstą administruojančių įmonių, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bei kitų įstaigų / organizacijų atstovai.
Nepavykus motyvuoti asmens priimti soc. darbuotojų pagalbą ir spręsti būsto sutvarkymo klausimą, socialiniai darbuotojai informuoja, kad suinteresuoti namo gyventojai arba juos atstovaujantis namo administratorius ar bendrija turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio buto sutvarkymo“, – procesą paaiškina E. Užkuraitė.
Siūlo kreiptis į teismą: šis problemą išsprendžia bent laikinai
Taip pat galima kreiptis į namo administratorių, gavus daugumos daugiabučio gyventojų sprendimą. Pastarasis tada gali krieptis į teismą.
Tiesa, priverstinį būsto tvarkymą paskirti užtrunka, mat pirmiausia per tam tikrą laikotarpį gali būti reikalaujama pačiam gyventojui susitvarkyti butą ir tik jam neįvykdžius nurodymų teismas gali paskirti priverstinį būsto tvarkymą.
Turint vykdomąjį dokumentą administratorius kreipiasi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo ir, drauge su juo, priverstinai patenka į buto patalpas bei atlieka buto valymo darbus.
Kaip teigė E. Užkuraitė, visi šie procesai gali trukti ištisus mėnesius.
„Praktikoje matome, kad teisminiai procesai gali užtrukti keletą mėnesių. O jei buto, kurį siekiama priverstinai išvalyti nuo sukauptų daiktų ir šiukšlių, savininkas teismo sprendimą skundžia, teisminiai procesai užsitęsia ir ilgiau“, – tvirtina ji.
Susiduriantiems su kaupti linkusiu kaimynu gyventojams taip pat reikia suprasti, kad išvalius butą problema išsprendžiama laikinai. Šiukšles kaupiantys žmonės, išvalius jų namus, paprastai nenustoja šiukšlių kaupti, todėl ilgainiui butas ir vėl jų prisipildo.
Tokiais atvejais procedūra turi būti kartojama iš naujo: iš naujo kreipiamasi į teismą ir tik turint jo sprendimą jis iš naujo priverstinai vykdyti, kaip buvo daroma ir Veliučionių kaimo bute, iš kurio dukart per 10 metų buvo tonomis išgabentos šiukšlės.
2023 metais Vilniaus socialinių paslaugų centras fiksavo 40 butų, kuriuose kaupiamos šiukšlės, o štai praėjusiais metais jų buvo 49 vien tik Vilniuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
