Pašalpos mokesčiams neužtenka
Šiemet 32 asmenys ir šeimos pagaliau sulaukė ilgai svajoto socialinio būsto. Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vyriausiosios specialistės Živilės Jagutienės teigimu, šie būstai atliko, kai iš jų išsikėlė senieji nuomininkai. Vieni jų pastogę paliko savo noru, tuo metu kitus teko išvaryti teisminiu keliu.
„Gali būti taip, kad asmuo mirė ir neliko kartu gyvenančių. Dar viena priežastis – įsigijo už specialiąsias lėšas savo būstą. Labai dažnas atvejis, kad mirus tėvams, giminaičiams, paveldi turtą ir išsikelia gyventi kitur. Būna ir taip, kad sukuria šeimas, tada išsikelia gyventi pas vyrą ar žmoną. Kai kurie išvyksta. Dar kiti iškeldinami teismo keliu“, – priežastis vardija Ž. Jagutienė.
Gana dažnai teismų slenkstį nuomininkams tenka minti dėl didžiulių skolų. Valdžios atstovai iš pradžių stengiasi su skolininkais susitarti gražiuoju. „Jeigu žmonės prisidaro daug skolų, tai jie paprastai būna skolingi ne tik už būsto nuomą, bet ir komunalinius patarnavimus, elektrą, vandenį, dujas ir t. t. Jeigu žmogus geranoriškas, tai dėl to nebūna problemų. Leidžiame tiek mes, tiek kitos įmonės sumokėti dalimis“, – sako Ž. Jagudienė ir pabrėžia, kad, nepavykus susitarti, tokias problemas tenka spręsti teisminiu keliu.
Nepaisant to, Būsto fondo poskyrio vyriausioji specialistė skolininkų nesmerkia. „Juk kiekvienas žmogus gali papulti į tokią situaciją, kai netenka darbo ar suserga jo šeimos narys. Žinoma, tuo metu jis nebegali susimokėti mokesčių. Tuo labiau kad tai yra mažas pajamas gaunantys žmonės. Pavyzdžiui, iš socialinės pašalpos – 350 litų – aš suprantu, kad kartais ir neįmanoma sumokėti visko. Bet jeigu žmonės nori, ieškosi darbo ir susimoka vėliau“, – teigia ji.
Amžina problema – didžiulės eilės
Ž. Jagutienė pabrėžia, kad toli gražu ne visi socialinio būsto nuomininkai skęsta skolose. Kai kurie jų, nors ir neturi daug lėšų, stengiasi sukurti kuo jaukesnį būstą. „Socialinio būsto nuomininkai – mūsų visuomenės dalis. Problemų gali kilti ir su žmonėmis, turinčiais savo nuosavybę ir su socialinio būsto nuomininkais. Tačiau tikrai yra tokių žmonių, kurie moka mokesčius, būstą prižiūri, dažosi, tvarkosi, kartu su kaimynais laiptines tvarko, kiemelius ir pan. Jokių problemų nebūna“, – teigia ji.
Būtent tokios šeimos ir asmenys skatina miesto valdžią įsigyti naujų socialinių būstų, kad kuo daugiau žmonių turėtų savo jaukų kampelį. Šiaulių miesto valdžios atstovai informavo, kad kone vietoje stovinti eilė šiek tiek pajudės – įsigyta kiek daugiau nei 10 naujų socialinių būstų.
„Šiais metais socialiniams būstams įsigyti buvo skirta 879 tūkst. litų. Per tą laikotarpį nupirkti 7 vieno kambario ir 4 trijų kambarių butai. Žada mums ministerija dar šiemet skirti papildomai daugiau kaip 300 tūkst. litų. Planuojame nupirkti dar 3 trijų kambarių butus. Jūs žinote, kad eilės gauti socialiniam būstui yra didžiulės. Taigi, tos eilės dabar truputį pajudės, bet ne taip sparčiai, kaip mes norėtumėme, kaip norėtų žmonės, kurie to būsto laukia“, – vakar žurnalistams sakė laikinai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Algimantas Beinoravičius.
Šiaulių miesto savivaldybė socialinius būstus perka įvairiausiose miesto vietose. Ir pietiniame rajone, ir centre. Ten, kur galima pigiau ir greičiau nupirkti butus. „Nėra taip kompaktiška, kad visi socialiniai butai būtų vienoje vietoje. Aišku, būtų labai gerai, jeigu būtų galima namą statyti, bet kai paskaičiuoji, tai kur kas brangesnis dalykas“, – aiškino A. Beinoravičius.
Nors socialinio būsto laukiančių asmenų eilė šiek tiek pajudės, tačiau jos pabaigos kol kas dar nematyti. Šiuo metu sąrašuose pastogės viltingai laukia 1395 asmenys ar šeimos.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
