Socialinės pašalpos skirstomos lyg per mikroskopą

So­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo eks­pe­ri­men­te da­ly­vau­jan­čios pen­kios ša­lies sa­vi­val­dy­bės, tarp jų Rad­vi­liš­kio ir Ak­me­nės, kol kas ne­si­gai­li ta­pu­sios pio­nie­rė­mis, nors joms kas­dien ten­ka su­kti gal­vas, kaip iš­si­vers­ti su tu­ri­mu lė­šų krep­še­liu ir ne­tgi im­tis de­tek­ty­vių vaid­mens, kad išaiš­kin­tų ne­są­ži­nin­gus pa­ra­mos kau­ly­to­jus.

Jei eks­pe­ri­men­tas pa­si­tei­sins, so­cia­li­nės pa­ra­mos lė­šas griež­čiau skai­čiuo­ti, ko ge­ro, im­sis ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rios ko­le­gių pa­si­rin­ki­mą va­di­no po­li­ti­ne sa­vi­žu­dy­be.

Eks­pe­ri­men­te da­ly­vaus tre­jus me­tus

Pen­kių ša­lies ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės – Rad­vi­liš­kio, Ak­me­nės, Ra­sei­nių, Ši­la­lės ir Pa­ne­vė­žio – nuo šių me­tų da­ly­vau­ja eks­pe­ri­men­te. Jos pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams tei­kia vyk­dy­da­mos ne vals­ty­bės, o sa­va­ran­kiš­ką­ją sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ją.

Tre­jus me­tus, kol tę­sis eks­pe­ri­men­tas, jos gaus tą pa­čią lė­šų su­mą ir so­cia­li­nei pa­ra­mai skir­tas lė­šas tvar­kys sa­vo nuo­žiū­ra.

Jei lė­šų pa­vyks su­tau­py­ti, šioms sa­vi­val­dy­bėms ne­be­rei­kės jų, kaip iki šiol, grą­žin­ti vals­ty­bei.

Sa­vi­val­dy­bės jas ga­lės pa­nau­do­ti kam no­rės – švie­ti­mo įstai­gų re­mon­tui, gat­vių ap­švie­ti­mui ar ke­lių tvar­ky­mui.

Blo­giau bus, jei skir­tų­jų lė­šų pri­trūks. Tuo­met „pi­lo­ti­nin­kės“ tu­rės vers­tis per gal­vą, per­skirs­ty­ti ra­jo­no biu­dže­to lė­šas, ta­čiau pri­va­lės už­tik­rin­ti so­cia­li­nę pa­ra­mą ne­pa­si­tu­rin­tiems Sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jams.

„Tai juk po­li­ti­nė sa­vi­žu­dy­bė“, – taip ko­le­gos iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių mė­gi­no įspė­ti eks­pe­ri­men­tuo­ti nu­spren­du­sį Ak­me­nės ra­jo­no me­rą Vi­ta­li­jų Mit­ro­fa­no­vą.

„Ži­no­ji­mas, kad, pri­trū­kus lė­šų, at­si­ra­du­sią so­cia­li­nės pa­ra­mos „sky­lę“ teks lo­py­ti biu­dže­to lė­šo­mis, sa­vi­val­dy­bes ver­čia jas bran­gin­ti, at­sa­kin­giau skirs­ty­ti“, – tei­gė Rad­vi­liš­kio vi­ce­me­ras Ka­zi­mie­ras Au­gu­lis, po ek­pe­ri­men­to praė­jus trims mė­ne­siams.

Tram­do gud­rau­jan­čius

„Mes jau tu­ri­me su­tau­pę 700 tūks­tan­čių li­tų“ – džiū­ga­vo ko­vo mė­ne­sį Rad­vi­liš­ky­je ap­si­lan­kęs Ak­me­nės ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas. Pa­sak ak­me­niš­kio, jie ti­ki­si per me­tus su­tau­py­ti dar dau­giau ir tas lė­šas pa­nau­do­ti vi­sų gy­ven­to­jų la­bui.

Eks­pe­ri­men­tu džiau­gė­si ir Ra­sei­nių ra­jo­no me­ras Re­mi­gi­jus Ačas. Me­ro tei­gi­mu, gy­ven­to­jai jau ir­gi pra­de­da ap­si­pras­ti su nau­ją­ja pa­ra­mos sky­ri­mo tvar­ka ir vis ma­žiau mė­gi­na gud­rau­ti, no­rė­da­mi gau­ti pa­ra­mą.

Esą iki tol bu­vo to­kių gud­ruo­lių, ku­rie, pa­tys ne­no­rė­da­mi ati­dirb­ti už so­cia­li­nę pa­ra­mą, vie­toj sa­vęs pa­sam­dy­da­vo ki­tus žmo­nes.

Pa­ra­ma tu­ri pa­siek­ti tik var­guo­lius

„Ne­sis­ten­gia­me dirb­ti­nai su­tau­py­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos lė­šų. Mū­sų tiks­las ki­tas – vals­ty­bės ski­ria­ma pa­ra­ma tu­ri pa­siek­ti var­guo­lius, o ne tuos, ku­rie mė­gi­na ieš­ko­ti įvai­rių lan­dų“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Ivan­na Žmie­jaus­kie­nė.

Pa­sak I. Žmie­jaus­kie­nės, gud­ra­gal­viai su­gal­vo­ja įvai­riau­sių bū­dų, kaip ne­tei­sė­tai iš vals­ty­bės gau­ti pa­ra­mą. Bū­na, jog vie­nu at­ve­ju su­gy­ven­ti­niai nu­ro­do gy­ve­nan­tys kaip šei­ma, o jau ki­tu – kaip gy­ve­nan­tys at­ski­rai, yra gau­nan­čių ne­le­ga­lių pa­ja­mų ir apie jas nu­ty­lin­čių.

Ve­dė­ja pri­si­mi­nė: ne­se­niai į sky­rių dėl so­cia­li­nės pa­šal­pos krei­pė­si in­di­vi­dua­lios įmo­nės sa­vi­nin­kas, nu­ro­dęs, kad jo pa­ja­mos yra ma­žes­nės nei mi­ni­ma­lios.

„Kreip­si­mės į Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją, aiš­kin­si­mės, ar iš tie­sų jo pa­ja­mos yra to­kios ma­žos. Tu­ri­me tei­sę pa­tik­rin­ti ir gy­ve­ni­mo są­ly­gas, nes bū­na ir to­kių pa­ra­mos pra­šy­to­jų, ku­rie va­ži­nė­ja pra­ban­giais au­to­mo­bi­liais, gy­ve­na pra­šmat­nia­me na­me, ato­sto­gau­ja už­sie­ny­je, bet pra­šo so­cia­li­nės pa­šal­pos“, – sa­kė I. Žmie­jaus­kie­nė.

Anks­čiau esą bū­da­vo ir to­kių gud­ruo­lių, ku­rie, gau­da­mi tūks­tan­ti­nius at­ly­gi­ni­mus, įsi­gud­rin­da­vo gau­ti ir so­cia­li­nes pa­šal­pas, ir ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą vai­kams.

Dau­giau­sia tuo nau­do­jo­si to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jai, ka­dan­gi jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai ne­bū­da­vo ro­do­mi pa­tei­kia­muo­se do­ku­men­tuo­se.

Se­niū­ni­joms tal­ki­na ta­ry­bos

Kai rei­kia išaiš­kin­ti ne­tei­sė­tus pa­ra­mos ga­vi­mo at­ve­jus, rim­tais se­niū­ni­jų pa­gal­bi­nin­kais tam­pa iš ak­ty­viau­sių gy­ven­to­jų, bend­ruo­me­nių at­sto­vų su­da­ry­tos ta­ry­bos.

„Vie­nas se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas tris mė­ne­sius ga­vo pa­šal­pą ir, su­si­tvar­kęs do­ku­men­tus dar trims mė­ne­siams, iš­rū­ko dirb­ti į už­sie­nį. Apie tai su­ži­no­ju­si, pa­šal­pos mo­kė­ji­mą ta­ry­ba su­stab­dė“, – pa­sa­ko­jo Šau­ko­to se­niū­nas Al­bi­nas Au­gus­tis.

Anot jo, kai­me ži­no­ti tik­rą­ją si­tua­ci­ją yra daug leng­viau nei mies­tuo­se, nes čia vi­si vie­nas ki­tą pa­žįs­ta.

Pa­sak se­niū­no, da­lį pa­šal­pas gau­nan­čių šau­ko­tiš­kių ten­ka nuo­lat mo­ky­ti gy­ven­ti: pa­ra­gin­ti, kad su­mo­kė­tų sko­las už elekt­rą, van­de­nį, net pa­dė­ti nu­si­pirk­ti bul­vių, kad vai­kai ne­ba­dau­tų, di­džią­ją da­lį pa­šal­pos ati­duo­ti ne pi­ni­gais, o ta­lo­nais.

„Kur tai ma­ty­ta – kai­mo žmo­nės ne­be­no­ri nei bul­vės pa­si­so­dint, nei viš­tų pa­si­le­sint, o tik lau­kia pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­nos. Net val­gyt ga­min­ti tin­gi – gau­na pa­šal­pą ir le­kia pus­fab­ri­ka­čių pirk­ti. Sar­ma­ta, kai be dar­bo sė­din­čių ir iš pa­šal­pų gy­ve­nan­čių šau­ko­tiš­kių dar­žuo­se žo­lės že­lia. Sug­riež­tin­ta pa­ra­mos sky­ri­mo tvar­ka gal pri­pra­tins žmo­nes vėl grįž­ti prie kai­miš­ko gy­ve­ni­mo?“, – svars­tė se­niū­nas.

Tvar­kos – dau­giau, dirb­ti – sun­kiau

„Pra­dė­jus at­sa­kin­giau teik­ti pa­ra­mą, gy­ven­to­jai ta­po pi­lie­tiš­kes­ni, pa­tys pra­ne­ša apie ne­są­ži­nin­gus at­ve­jus“, – tei­gė Si­dab­ra­vo se­niū­nas Vid­man­tas Blu­žas.

Ne­se­niai se­niū­ni­ja ga­vo sig­na­lą, jog du pa­šal­pas gau­nan­tys se­niū­ni­jos žmo­nės įsi­dar­bi­no pas ūki­nin­kus. Se­niū­ni­jai apie įsi­dar­bi­ni­mą jie ne­pra­ne­šė. In­for­ma­ci­jai pa­si­tvir­ti­nus, ta­ry­ba per­žiū­rės, ar šiems si­dab­ra­viš­kiams vis dar ga­li­ma skir­ti pa­šal­pą.

Ra­jo­no se­niū­nai džiau­gė­si, kad ne­be­li­ko pro­ble­mų dėl ap­lin­kos tvar­ky­mo – už so­cia­li­nes pa­šal­pas bei kom­pen­sa­ci­jas atei­nan­tys tal­ki­nin­kau­ti gy­ven­to­jai tvar­ko pa­ke­les, ka­pi­nes, pa­va­sa­rį ir va­sa­rą pri­žiū­rės gė­ly­nus, at­liks daug ki­tų dar­bų.

Ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės duo­me­ni­mis, vien Rad­vi­liš­kio mies­te ko­vo mė­ne­sį tal­ki­nin­ka­vo apie 380 rad­vi­liš­kie­čių.

„Da­bar ten­ka net pa­suk­ti gal­vas, ko­kiais dar­bais ap­rū­pin­ti pa­šal­pų ga­vė­jus. Tu­rin­tiems ati­tin­ka­mą kva­li­fi­ka­ci­ją, pa­siū­lo­me įvai­res­nių dar­bų, ne tik ap­lin­kos tvar­ky­mo“, – sa­kė se­niū­nas V. Blu­žas.

Ki­ta ver­tus, se­niū­nai pa­brė­žė, jog at­sa­kin­giau ski­ria­ma pa­ra­ma, išau­gęs tal­ki­nin­kų bū­rys se­niū­ni­joms ge­ro­kai pa­dau­gi­no dar­bo.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro Do­na­tas Jankauskas:

– La­bai tei­gia­mai ver­ti­nu So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va pra­si­dė­ju­sį eks­pe­ri­men­tą. Nors lai­ko praė­jo ne­daug, ta­čiau nau­jau­si duo­me­nys ro­do, kad šios nau­jo­vės tik­rai pa­si­tei­si­no.

Džiu­gi­na tai, kad po­ky­čiai pa­ste­bi­mi ne tik skai­čiuo­se, bet ir ver­ty­bi­niuo­se da­ly­kuo­se. Po tru­pu­tį kei­čia­si žmo­nių po­žiū­ris į tam tik­rus mo­ra­li­nius da­ly­kus, vis daž­niau ne­be­to­le­ruo­ja­mi tie at­ve­jai, kai dar­bin­gi ir ga­lin­tys dirb­ti žmo­nės pikt­nau­džiau­ja vals­ty­bės pa­ra­ma ir, užuo­t ėję dirb­ti, no­ri bū­ti iš­lai­ko­mais vals­ty­bės. Išaiš­ki­na­ma vis dau­giau at­ve­jų, kai pa­ra­mą gau­da­vo tie, ku­rie ne­tu­ri jos gau­ti. To­kius at­ve­jus pa­de­da at­skleis­ti bend­ruo­me­nė. Ne­le­ga­liai dir­ban­tie­ji, ku­rie ša­lia ne­le­ga­lių pa­ja­mų gau­na ir so­cia­li­nę vals­ty­bės pa­ra­mą, ir­gi pa­ten­ka į bend­ruo­me­nės aki­ra­tį.

Nau­jos tvar­kos, ku­ria sie­kia­ma ska­tin­ti žmo­nes dirb­ti, o ne gy­ven­ti iš pa­šal­pų, ir pa­ra­mą skir­ti tiems, kam jos la­biau­siai rei­kia, re­zul­ta­tai iš­ties džiu­gi­nan­tys.

Ke­tu­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se, da­ly­vau­jan­čio­se ban­do­ma­ja­me pro­jek­te, so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jų su­ma­žė­jo, Ak­me­nės ir Ši­la­lės sa­vi­val­dy­bė­se – ypač gau­siai. Jau yra ir to­kių sa­vi­val­dy­bių, ku­rios klau­sia, kaip, ne­lau­kiant ban­do­mo­jo pro­jek­to pa­bai­gos, pri­si­jung­ti prie jo nuo ki­tų me­tų.

Tai pa­da­ry­ti yra ga­li­my­bių, to­dėl la­bai ti­kė­ti­na, kad 2013 me­tus pa­si­tik­si­me su gau­ses­niu sa­vi­val­dy­bių bū­riu, da­ly­vau­jan­čių pi­lo­ti­nia­me pro­jek­te.

L. Aganauskienė