Tai turėtų reikšti, kad vienai ministerijai vadovaus vienos partijos atstovai.
„Sutarimo galutinio nebuvo, bet buvo toks pasiūlymas, kuriam niekas neprieštaravo (...). Aš sutikau su ta nuomone, kad ministras pats turi teisę pasirinkti viceministrus ir ministrui tenka visa atsakomybė už šios veiklos efektyvumą bei Vyriausybės programos įgyvendinimą. Nebetaikysime to principo, kad iš kitos partijos turi būti deleguojamas žmogus“, – naujienų portalo delfi.lt konferencijoje socialdemokratų vadovas.
Jis neatmetė, kad vienos ministerijos vadovaujančiose pareigose gali dirbti ir skirtingų partijų atstovai, jei kandidatą į viceministrus iš kitos partijos pasirinks pats ministras.
A.Butkevičius tikino, kad socialdemokratai kol kas nėra numatę, kokių postų siektų Vyriausybėje ir ką į juos deleguotų, nes daug kas priklausys, kokia bus galutinė valdančiosios koalicijos programa. Jis tik patvirtino, kad kalbėta apie tai, jog Užsienio reikalų ministerijai ir toliau galėtų vadovauti socialdemokratas Linas Linkevičius.
„Aš girdėjau, kad užsienio reikalų ministras galėtų būti mūsų Linas Linkevičius. Aš su tuo tikrai sutikčiau. Jis yra tas ministras, kuris teigiamai vertinamas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, efektyvus tarptautiniuose reikaluose, manau, kad niekas jo kandidatūrai neprieštarautų“, – kalbėjo premjeras.
Anot jo, bendros programos rengimas turi būti baigtas iki lapkričio 10-osios, tuomet turėtų būti pasirašyta koalicijos sutartis tarp partijų lyderių.
Kalbėdamas apie savo vadovavimą partijai, A.Butkevičius tvirtino negirdėjęs partijos skyrių reikalavimų trauktis iš pareigų. Anot jo, naujojo socialdemokratų vadovo rinkimai vyks kitų metų pavasarį. Jis žadėjo, kad pirmą kartą savo kandidatus turės siūlyti skyriai, o tik vėliau atrinkus du didžiausią palaikymą turinčius kandidatus vadovas bus renkamas partijos suvažiavime. Ankstesni LSDP vadovai rinkti tik per suvažiavimus. Mirus potencialiam paties A.Butkevičiaus įvardytam įpėdiniui Jurui Požėlai, partijos vadovu jis sako matantis du lygiaverčius kandidatus: Mindaugą Sinkevičių ir Gintautą Palucką.
A.Butkevičius neslėpė apmaudo, kad dalis partijos vadovybės yra nusiteikę prieš jį. Nors premjeras viešai pavardžių neįvardijo, leido suprasti, kad kalba apie Gediminą Kirkilą ir Juozą Bernatonį.
„Vadinu tuos jų pareiškimus specialiai nusiteikusiais prieš mane. To neslėpsiu: kai kurie mano pavaduotojai dirbo taip, kad tik būtų galima pirmininką pakritikuoti arba pasidžiaugti nepasiektais rezultatais“, – sakė A.Butkevičius.
Jis tikino, kad J.Bernatonis ir G.Kirkilas į derybinę grupę dėl valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ neįtraukti būtent LŽVS prašymu.
„Jie nebuvo pašalinti iš derybinės grupės, buvo susitarta su derybiniais partneriais, kas vis dėlto turėtų dalyvauti ir kas neturėtų dalyvauti. Mes priėmėme tą sprendimą atsižvelgdami ir į jų pageidavimus, ir į mūsų norus, kas galėtų juos pakeisti, aktyviai dalyvauti“, – teigė A.Butkevičius.
LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partija pirmadienį oficialiai pradėjo derybas dėl valdančiosios koalicijos. LVŽS per Seimo rinkimus užsitikrino 56 parlamentarų mandatus iš 141, socialdemokratai – 17 mandatų. 31 mandatą užsitikrinę antri rinkimuose likę konservatoriai derybose nedalyvauja ir turėtų likti opozicijoje.
