„Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nežino, ar Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje pripažino šios partijos „šešėline“ energetikos ministre įvardyta Birutė Vėsaitė. Pasisakę LSDP organizuoto renginio ekspertai irgi siūlė kitus receptus.
Svarbiausia renovuoti
„Atominė elektrinė nėra panacėja. Ji gali užimti savo vietą sistemoje kažkada tolimoje ateityje, bet pristatinėti ją, kaip kažkokį stebuklą, kuris viską atpigins ir padarys mus energetiškai saugius – absurdas“, – sakė žurnalistams Energetikos konsultantų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Savo pranešime V. Lukoševičius pažymėjo, kad didžiausi taupymo rezervai slypi, esą, ne kuro ir net ne suvartojamos šilumos energijos vieneto kainoje. Daugiausiai, pasak jo, prarandama dėl kiaurų sienų ir visiškai neefektyvaus renovacijos modelio. Lietuvoje, anot jo, namų ūkis šilumai išleidžia 9 proc. jo sukuriamos Bendrojo vidaus produkto dalies.
Pasak jo, tai didžiausia proporcija Europos Sąjungoje. Lietuvos kaimynai – Lenkija, Latvija, Estija – šilumai skiria 8 proc. šalies pajamų. Rusijoje ši proporcija neva tėra 5 proc., Švedijoje – 3 proc.
Efektyviai renovavus būstą, anot V. Lukoševičiaus, būtų galima santykinai mažiausiai investuojant, maždaug 31 proc. sumažinti tą dalį, kurią vidutinis namų ūkis išleidžia šilumai. Ekspertas reiškė nuostabą, kad kasmet po kelis šimtus milijonų išleidžiant pridėtinės vertės mokesčio lengvatoms, taip pat individualioms kompensacijoms, šie pinigai nėra „įdarbinami“ tai pačiai renovacijai.
„Palikusi renovaciją saviorganizacijai, valstybė padarė didelę klaidą. Viskas yra nukreipiama į neveikiantį modelį – tai sutvarkyti galima įteisinus kitus modelius, taip pat stengiantis renovuoti kritinius pastatus. Negalima palikti bendrijos pirmininko su 5 mln. litų renovacijai, nes juos kas nors pavogs arba pasišildys rankas. Jei niekas nepadeda aktyvistams, tai atitinkamas ir rezultatas“, – pastebėjo V. Lukoševičius ir pridūrė, kad būtų galima bandyti šalia jau dabar veikiančio paleisti kelis alternatyvius renovavimo modelius.
„Laiptuoti“ mokesčiai
V. Lukoševičius kritikavo ir galiojančią šilumos apmokestinimo sistemą, kai vienodas PVM tarifas – 9 proc. – labiau remia turtinguosius, gyvenančius didesniuose butuose, nei neturtingus, besispaudžiančius viename kambaryje ir mėginančius sutaupyti.
Kaip variantą, kuris leistų greitai ir be didelių investicijų įdiegti daugiau socialinio teisingumo, jis siūlė įvesti tris pridėtinės vertės mokesčio tarifus už šildymą. Pirmas šilumos kiekis tuomet būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, paskesnis – 9 proc. tarifu, toliau už šilumą būtų mokamas standartinis 21 proc. tarifas. Todėl daugiausia mokėtų didelių butų savininkai, taip pat tie, kurie savo būsto nerenovuoja. „Tai skatintų taupyti. Juk jei daug energijos vartoji, ar esi turtingas – tai kam valstybė turi tave remti?“, – aiškino V. Lukoševičius. Visą pranešimą galima rasti čia.
Kaip akcentavo V. Lukoševičius, palyginus investicijų į perdavimo tinklų, gamybos įrangos ir vartojimo taupymo efektyvumą, visiškai aišku, kad pagrindinė problema – neveikiantis būstų renovacijos modelis.
