„Du Lietuvos piliečiai Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tamošaitis buvo sugrąžinti į Lietuvą ir šiuo metu grįžta į savo šeimas“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas.
Per operaciją viename iš pasienio kontrolės punktų Lietuva savo ruožtu Rusijai perdavė du nuteistus Rusijos šnipus, kuriems prezidentas Gitanas Nausėda suteikė malonę.
Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis sakė, kad operacija įvyko penktadienio vidurdienį.
Į Lietuvą sugrąžinti J. Mataitis ir A. Tamošaitis dėl šnipinėjimo Lietuvai Rusijoje buvo nuteisti 2016 metais.
Maskvos teismas Lietuvos pilietį A. Tamošaitį buvo nuteisęs kalėti 12 metų, Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam J. Mataičiui buvo skyręs 13 metų nelaisvės.
Į Lietuvą taip pat sugrąžintas Rusijoje šiemet 14 metų laisvės atėmimo bausme Norvegijos pilietis Frodė Bergas perduotas Norvegijos ambasadai Vilniuje.
Pabrėžė rūpestį piliečiais
Prezidentūra ir VSD vadovas pabrėžė, kad ši operacija rodo, jog valstybė rūpinasi savo piliečiais.
„Valstybės privalo ginti savo piliečius ir išnaudoti tam visus galimus įrankius. Piliečiai turi žinoti, kad valstybė jų nepaliks. Tai viena esminių pasitikėjimo savo šalimi prielaidų“, – kalbėjo J. V. Žukas.
„Lietuvos piliečių laisvė yra itin svarbi vertybė, kuri turi būti ginama nuolat“, – pridūrė jis.
VSD direktorius D. Jauniškis po susitikimo su prezidentu sakė, kad „ši tarptautinė operacija buvo kruopščiai suplanuota ir įvykdyta patyrusių žvalgybos pareigūnų“.
„Šis įvykis patvirtina, kad Lietuvai rūpi kiekvienas Lietuvos pilietis ir visuomet bus dedamos pačios didžiausios pastangos ginti ir saugoti savo žmones“, – sakė D. Jauniškis.
Lietuvos pareigūnai niekada nekomentavo žvalgybos ryšių su J. Mataičiu ir A. Tamošaičiu.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis sakė, kad J. Mataitis iki sulaikymo 2015 metų birželį Karaliaučiuje gyveno Vilniuje, yra vedęs ir turi du nepilnamečius sūnus.
2015 metų gegužę Maskvoje sulaikytas A. Tamošaitis iki sulaikymo taip pat gyveno Vilniuje, jis turi pilnametę dukrą, pridūrė jis.
Nei VSD vadovas, nei Prezidentūros atstovai į žurnalistų klausimus penktadienį neatsakinėjo.
Rusijos agentai
Penktadienio rytą Prezidentūra paskelbė, kad G. Nausėda suteikė malonę Rusijos piliečiams Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai.
N. Filipčenka buvo sulaikytas 2015 metų balandžio 29 dieną, kai vyko traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją.
Vilniaus apygardos teismas 2017 metų liepos 7 dieną dėl šnipinėjimo jam skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Anot teisėsaugos, jis buvo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos karininkas, o šnipinėdamas naudojosi netikra tapatybe.
Lietuvos žvalgybos teigimu, tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.
Teisėsauga buvo skelbusi, kad N. Filipčenka siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkas S. Moisejenka sulaikytas 2014 metų pabaigoje.
Šiaulių apygardos teismas 2017 metų vasario 28 dieną jam skyrė 10 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pagal specialybę karo chirurgas S. Moisejenka Lietuvoje gyveno nuo aštuntojo dešimtmečio, dirbo Šiaulių karo ligoninėje. Jis yra turėjęs ir Lietuvos pilietybę, tačiau ji buvo panaikinta paaiškėjus, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.
2012 metais jis užverbavo nuo vaikystės pažįstamą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose karininką Sergejų Pušiną teikti informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misiją, karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, pajėgumų dislokacijos vietas, operacijas Afganistane.
Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Bylos duomenimis, S. Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pušinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų, susitikimai Lietuvoje vyko laikantis ypatingos konspiracijos S. Moisejenkos garaže.
S. Moisejenka savo kaltę neigė, skundė nuosprendį, bet Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis teismas jo skundus atmetė.
