Prezidentui Gitanui Nausėdai pateikus siūlymus, kaip būtų galima gauti pinigų didesniam finansavimui gynybai, pasipylė kritikos lavina. Kiek vėliau ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtino, kad sutarimo gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra, po kiek laiko Žinių radijui teigė, kad Lietuva – saugiausioje situacijoje. Šis pareiškimas nustebino ne vieną apžvalgininką, mat krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tinklalaidėje „Redakcija“ bene tuo pačiu metu tvirtino, kad valstybei iškilusi grėsmė.
Vėliau premjeras patikslino savo poziciją ir sakė, kad Lietuvos pasiruošimo gynybai lygis yra geriausias negu bet kada bei pridūrė, kad jo pozicija sutampa su D. Šakalienės išsakytais teiginiais. Premjeras taip pat akcentavo, kad valstybės vadovai neturėtų bauginti žmonių.
Iškilus klausimams dėl finansavimo gynybai prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su visų partijų lyderiais kalbėtis apie gynybos finansavimo šaltinius. Tiesa, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kritikuojantis prezidento siūlymus dėl finansavimo gynybai, antradienį pareiškė, kad į šį susitikimą neatvyks ir neskirs jokio atstovo.
Dėl šių priežasčių, viešojoje erdvėje tarp politikų ir apžvalgininkų kilo diskusijos apie tai, ar valdantieji ir premjeras – tie lyderiai, kurie gebėtų greitai reaguoti kritinėje situacijoje – ar vis dėlto problemos slypi komunikacijoje.
Politikai susiduria su komunikacijos problema?
Politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, problema slypi ne valdininkų įsitikinimuose ar pažiūrose, o būtent komunikacijoje.
„Dar pakankamai trumpas laikas praėjo nuo valdančiosios daugumos suformavimo ir Vyriausybės paskyrimo. Gebėjimai veikti kartu ryškiausiai pasirodys būtent Seimo pavasario sesijos metu. Kol kas sunku yra pasakyti, kas ten užkulisiuose vyksta.
Beje, esame demokratinė valstybė. Matome, kad žodžio laisvę tikrai turi visi, šneka į kairę ir į dešinę, pagalvoja ir nepagalvoja <...> Tai šiaip manęs nestebina, kad vyksta tokie retorikos pokyčiai. Mes juos stebėjome ir praeitos kadencijos metu, tai yra visai kitų politinių jėgų ir, matytl čia turim šiek tiek gilesnę, visai ne su krizėmis susijusią, tiesiog viešųjų ryšių problema, komunikacijos problemą.
Matyt, trūksta specialistų. Iš politikų galbūt yra nenoras kalbėti su specialistais, kaip ištransliuoti žinutę visuomenei, kad visuomenė suprastų viską ir pasitikėjimas valdžia augtų“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo politologė.
Ji akcentavo, kad nepaisant to, sprendimas dėl didesnio gynybos finansavimo, tikėtina, jog vis tiek bus priimtas, nes daug politikų tam pritaria ir dalyvauja diskusijoje.
„Jeigu vienas politikas blaškosi ir neapsisprendžia, tai vis tiek yra kitos politinės jėgos“, – tvirtino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Iškelta nacionalinės vienybės Vyriausybės idėja – ar įmanoma?
Kilus diskusijoms iškeltas ir nacionalinės vienybės Vyriausybės poreikis. Politologas Bernaras Ivanovas, kalbėdamas apie viešai apžvalgininko Rimvydo Valatkos iškeltą idėją, kad Lietuvai reikia nacionalinės vienybės Vyriausybės, naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tokios nėra net Ukrainoje.
„Prasidėjus Rusijos agresijai, Ukrainoje daugelis partijų siūlė sudaryti tokią politinę bendrą didelę, plačią Vyriausybę, tačiau taip nesigavo. Deja, net ir ten mes matome konfrontaciją tarp Zelenskio ir Porošenkos [buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos – aut. past.].
Porošenkai buvusiam prezidentui net uždėjo sankcijas, kad jis nenuvažiuotų į Rusiją. Tai ko norėt? Čia yra tokios politinės realijos ir tokie norai ir lieka norais“, – tvirtino jis.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad šiuo metu vargu ar Lietuvai egzistuoja nacionalinės vienybės Vyriausybės poreikis.
„Mes galbūt truputėlį pernelyg sutirštiname spalvas būtent dėl tų komunikacinių problemų, kurias turi mūsų politikai, tai mums atrodo, kad galbūt jie ir negeba dirbti, jeigu net ir pakalbėti kartais nepavyksta gerai, tai, man atrodo, čia tiesiog toks įspūdis susidaro.
O realiai gyvenime yra situacija žymiai geresnė ir kad tokie darbiniai pasvarstymai, kurie turėtų būti darbiniai, jie išplaukia į viešumą, tai nėra blogas dalykas <...>. Čia vos ne tokią savotišką tiesioginės demokratijos imitaciją turime, kai visi išsako, kas ką galvoja ir tai nėra blogai sprendimo priėmimui. Kartais galima nesutikti su oponento nuomone. Dabar kažkodėl daug kritikos strėlių yra tik ponui Žemaitaičiu dėl jo laikysenos, dėl jo išsakytų teiginių, iš kur paimti finansavimui mūsų gynybos poreikiams, bet lygiai tą patį klausimą, tik ne tiek radikaliai arba ne tiek garsiai, kėlė ir dabartinės opozicinės jėgos“, – priminė politologė.
Ji pridūrė, kad kilus diskusijoms dėl gynybos finansavimo šaltinių, galima žerti kritikos ir Valstybės gynimo tarybos nariams, kurie neištransliavo žimios visuomenei, iš kur bus galima paimti lėšų.
„Tie žmonės, kurie neturi ekonominio išsilavinimo, jie gali visai kitaip suprasti ištransliuojamą žinutę. Lygiai taip pat žmonės, kurie karyba nesidomi, jie irgi gali labai tiksliai nesuprasti, kuo ten viena ar kita priemonė skiriasi ir kodėl būtent tokia reikalinga, ne kitokia. Tai, kad to susikalbėjimo būtų daugiau, reikia gerinti komunikacijos įgūdį.
O tokios didelės, rimtos priešpriešos, absoliučios, visiškos priešpriešos, kokiu keliu turėtų sukti Lietuva – gintis ar nesiginti – iš parlamentinių jėgų tikrai nėra keliama“, – tikino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Žemaitaitis nedalyvaus susitikime su Nausėda
Trečiadienį prezidentui G. Nausėdai kviečiant parlamentinių partijų lyderius aptarti galimybes atnaujinti politinių jėgų susitarimą dėl gynybos, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis patvirtino, jog šiame susitikime nedalyvaus. Be to, „aušriečiai“ išvis nedeleguos jokio partijos atstovo į diskusiją Prezidentūroje.
Apie tai, jog abejoja, ar dalyvaus susitikime Prezidentūroje, R. Žemaitaitis Eltai užsiminė praėjusią savaitę. Visgi, antradienį politikas patvirtino – šiuo metu jis yra komandiruotėje Briuselyje, sugrįš tik trečiadienio vakarą.
„Ne, mes tikrai nedalyvausime. Aš pats esu Briuselyje ir man bus dar NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, tik vakare grįšiu“, – Eltai sakė politikas, nurodydamas, kad partija nedeleguos ir kito atstovo.
„Ne, tikrai nedeleguojame (kitų partijos atstovų – ELTA)“, – klausiamas atsakė jis.
R. Žemaitaitis tikina, kad toks sprendimas yra nulemtas dėl jo užimtos darbotvarkės.
„Tai yra užimtumo klausimas, turime pakankamai savo darbotvarkes. Čia negali būti, kad aš dabar užsimaniau ir darau posėdį. Aš savo kelionės ir komandiruotės neatšauksiu vien dėl to, kad nueiti pasišnekėti“, – aiškino „aušriečių“ pirmininkas.
Visgi, jau anksčiau skeptiškai dėl parlamentinių partijų susitarimo atnaujinimo pasisakęs Seimo narys pažymėjo – Prezidentūra turėtų kviesti ne tik bendrai diskusijai. Anot R. Žemaitaičio, šalies vadovo atstovai kartu su kvietimu partijų lyderiams turėjo pateikti ir aiškius siūlymus dėl papildomo gynybos finansavimo šaltinių.
„Prezidentūra turi atlikti namų darbus. Ir kai nori šaukti tokį rimtą susirinkimą, turėjo partijų lyderiams išsiųsti, ką jie siūlo, turėjo atsiųsti mokestinių pakeitimų siūlymus, kiek skirs kariuomenei, kiek skirs finansavimui... O dabar pasikviesti ateiti atsigerti kavos – aš tikrai nesiruošiu atšaukinėti labai svarbaus vizito“, – kartojo jis, nurodydamas, jog tokios diskusijos galėjo turėti prasmės dar iki Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimų.
„Ką mes matome – kad prezidentas užvirė šitą košę, nežino, kaip iš jos išeiti. Tai pakviesdamas politinių partijų lyderius tarsi bandys permesti atsakomybę visiems politikams“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda užsiminė kviesiąs parlamentines partijas aptarti galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Taip pat prezidentas su politikais ketina diskutuoti apie galimus šaltinius didesniam krašto apsaugos finansavimui.
Toks susitikimas Prezidentūroje turėtų vykti trečiadienį.
Seimo frakcijų atstovai pirmadienį Eltai teigė sveikinantys šalies vadovo iniciatyvą kviesti parlamentinių partijų lyderius diskutuoti apie galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Tačiau pabrėžė – nors kol kas neatmetama galimybė atnaujintame susitarime įtvirtinti ir Valstybės gynimo taryboje (VGT) iškeltą tikslą krašto apsaugai artimiausiais metais skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmiausia reikia vieningos pozicijos dėl konkrečių finansavimo šaltinių.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP. Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Paskutinį susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
G. Palucko nuomone, Rusija mūsų nesiruošia dar pulti iki vienerių metų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad premjeras G. Paluckas teigė, jog Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.
„Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – akcentavo jis.
G. Paluckas tvirtino, kad jo ir krašto apsaugos ministrės požiūriai į saugumo situaciją nesiskiria, bet pabrėžia, kad valstybės vadovai neturėtų bauginti žmonių.
„Pozicijos tikrai nesiskiria, mes kalbame apie Lietuvos pasiruošimo lygį. Iš tikrųjų Lietuva niekada nebuvo pasiruošusi geriau nei dabar ir atitinkamai daromi dar didesni ir svarbesni žingsniai, jog mūsų pasiruošimas, gynybos sektoriaus pasiruošimas, kariuomenės pasiruošimas būtų didžiausias atgrasantis faktorius, kad niekas ir niekada nemėgintų mums kaip nors grasinti. Čia tikrai nuomonės niekaip nesiskiria“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad nuolatinėmis kalbomis apie grėsmes nereikia gąsdinti Lietuvos žmonių.
„Žmonių nereikia bauginti, nes išsigandęs, nerimo apimtas žmogus psichologiškai yra mažiau produktyvus, puolantis į depresiją, nelinkęs investuoti, todėl mūsų visų didžiausias interesas, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje būtų kiek įmanoma ramesnis, dirbtų savo darbą, investuotų ir tuo pildytume biudžetą ir mūsų gynybos galimybes“, – teigė G. Paluckas.
„Visi valstybės vadovai neturi bauginti visuomenės, kai tikrai to nereikia daryti“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Labiausiai nepasitikiu Nausėda , Skverneliu, Jaglinsku,Skverneliu, Čmilyte,Širinskiene.
