„Turėjau galimybę tris kartus trumpai pasišnekėti su sekretoriumi Hegsethu ir vienas iš svarbiausių dalykų yra pačios valstybės įsipareigojimas gynybos finansavimui. Mūsų sprendimas, kad mes dabar turime 4 proc. šiais metais ir 5-6 proc. planuojame nuo 2026 m., yra viena svarbiausių, jei ne pati svarbiausia sąlyga efektyviam komandiniam darbui“, – apie tolimesnį bendradarbiavimą su JAV žurnalistams sakė ministrė.
„Labai aiškiai buvo pasakyta, kad tai garantuoja, kad turėsime efektyvų komandinį darbą, ir ta pagalba iš Jungtinių Valstijų valstybėms, kurios pačios investuoja į gynybą, nėra kvestionuojama“, – pridūrė ji.
D. Šakalienė pabrėžė, kad, nepaisant naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbų apie galimą pasitraukimą iš NATO, Vašingtonas ir toliau rengiasi tęsti bendradarbiavimą. Tačiau, anot jos, JAV mainais tikisi, jog Europos valstybės pačios išspręs savo gynybos spragas.
„Labai aiškiai visi perėjome prie suvokimo, kad Europa ginsis pati, padedama Jungtinių Valstijų. Tas tikrai buvo pabrėžta keletą kartų įvairiomis formomis“, – akcentavo ministrė.
„Jungtinės Valstijos nesiruošia palikti NATO, jos nesiruošia palikti savo Europos sąjungininkų, tačiau netoleruos daugiau disbalanso finansavime. Ir Europa turi uždengti savo gynybos spragas nedelsiant“, – pridūrė ji.
D. Šakalienė: šiuo metu esame disfunkcinė šeima, bet negalime sau leisti skyrybų
Kalbėdama apie santykius su JAV, D. Šakalienė pabrėžė, jog Rusijos bei Indijos-Ramiojo vandenyno regiono grėsmių akivaizdoje Vašingtono ir europinių NATO šalių santykių nevalia nutraukti, nepaisant to, kokie sudėtingi jie būtų.
„Šiuo metu esame disfunkcinė šeima, bet negalime sau leisti skyrybų, nes kaina būtų per didelė. Galbūt tiesiog šiek tiek skirtingais greičiais judėjo atskiri blokai Europoje. Tai per 24 valandas Briuselyje labai supanašėjo visų valstybių pozicijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
„Absoliuti dauguma NATO gynybos ministrų kalbėjo apie tai, kad Indijos-Ramiojo vandenyno regionas ir Rusija turi būti matomi kaip vienos dėlionės dalys, ir Europai, ir JAV reikės šiais klausimais labai artimai bendradarbiauti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad praeitą savaitę Vokietijoje vyko 61–oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truko iki vasario 16 d. Jame dalyvavo apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
FB: „Eduardas Vaitkus“ | POST content:
CNN.
Donaldas Trumpas:
“Būsime tik aš ir Putinas, mes nekviesime Europos atstovų. Man karo nebus, o jei Europa turi su tuo problemų, tai tegul Rusija ją nugali pati be Amerikos dalyvavimo.
Kodėl aš nenoriu, kad ten būtų ES?
Kadangi jų atstovams reikia kariauti,
jiems reikia ilgalaikio konflikto, kad nuslėptų savo nekompetenciją, lobistus ir pavogtus pinigus.
ES jau priskiriu prie trečiojo pasaulio šalių, bet jai šiek tiek geriau, niekas jiems nieko nediktuoja.
Aš nesiderėsiu su niekuo, kas nori pratęsti konfliktą, nesiderėsiu su niekuo, kas atsiųs daugiau ginklų, nesiderėsiu su tuo, kas bandys gauti daugiau amunicijos iniciatyvų, nesiderėsiu su niekuo, kas bandys pratęsti konfliktą.
Aš derėsiuosi dėl taikos, kuri akivaizdžiai yra labai cenzūruotas žodis ES“.
Amerikos prezidentui
Trampui JAU
GANA.
,,.,,
- investuoti OKRAINOJE;
- gaminti OKRAINOJE;
- pirkti iš OKRAINOS
- ir atiduoti OKRAINAI.
Kitaip tariant: nori išdulkinti mus visus iki paskutinio cento.
,
