„Džiaugiuosi, kad ta rinkiminė kampanija – visų trijų rinkimų, beje, kurie šiais metais vyko – parodė labai vieną aiškų dalyką: tas kelias, kurį mes pasirinkome beveik prieš trejus metus, buvo teisingas sprendimas. Kad savo darbuose mes žiūrėjome į ateitį, nežiūrėdami į praeitį, nesivėlėme į nereikalingus, tuščius „vertybinius“ karus – tie, kas kariavo, tos politinės jėgos buvo rinkėjų ir nubaustos“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
„Šiandien yra centro kairės politinių jėgų pergalė. Manau, tie pranašiški žodžiai, kuriuos buvo kažkada ministrė pirmininkė paminėjus – kad jeigu nepatinka (valdžia – ELTA), 2024 metais galėsite išsirinkti kitus – panašu, taip ir įvyko“, – pridūrė jis.
2020 m. S. Skvernelis kartu su bendražygiais į Seimą buvo išrinktas kartu su LVŽS, tačiau po metų darbo atsiskyrė ir suformavo atskirą frakciją. Vėliau įkūrė partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Politikas džiaugėsi ir tuo, jog rinkimų rezultatai parodė, jog „Vardan Lietuvos“ yra ne tik regionų, bet ir miestų partija.
„Lino Kukuraičio sėkmė Vilniuje, Agnės (Jakavičiūtės-Miliauskienės – ELTA) sėkmė Telšiuose, Domo Griškevičiaus sėkmė Šiauliuose – ir daugybė kitų kolegų, kurie laimėjo vienmandates, (mandatus – ELTA) daugiamandatės sąraše – rodo, kad tai nėra vieno politiko (...) partija“, – tikino ekspremjeras.
„Koks tas mūsų rinkėjas yra? Mes džiaugiamės, kad esame ir miesto partija, ir didmiesčių partija. Mes negalime skirti, kad būtent esame tik kaimų, miestelių ar didžiųjų miestų, apimame visą spektrą“, – nurodė jis.
Ar taikytųsi į Seimo pirmininko pareigas – neatsako
Demokratams „Vardan Lietuvos“ projektuojantis į būsimą valdančiąją daugumą, spėliojama, ar S. Skvernelis taps naujojo Seimo pirmininku. Pats politikas tikina, kad tokie klausimai su potencialiais koalicijos partneriais socialdemokratais nebuvo aptarinėjami.
„Aš jau pabuvau viskuo, praktiškai. Ir po ministro pirmininko pareigybių, manęs tikrai jau... Kaip čia pasakyti... Nenustebinsi niekuo. Bet apie pozicijas mes nekalbėjome“, – sakė S. Skvernelis.
Liberalus tebemato kaip tinkamesnius partnerius į centro-kairės koaliciją
Dar po pirmojo Seimo rinkimų turo, kai ėmėsi formuotis būsimos valdančiosios daugumos rėmai, S. Skvernelis tikino manąs, jog Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedami liberalai yra tinkamesni partneriai nei Ramūno Karbauskio „valstiečiai“.
Šiuo klausimu Seimo narys pozicijos nekeičia, tačiau pripažįsta – spręsti dėl to, ar kviesti liberalus į koaliciją, turės socialdemokratai.
„Jeigu norėtume kalbėti ir turėti tikrai solidžią, patikimą ir stabilią daugumą – tai vienas iš variantų. Bet puikiai suprantame, kad ne mes esame ta politinė jėga, kuri šiuo atveju priiminėja tuos sprendimus“, – aiškino „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Sako, kad sekmadienio naktį LSDP štabe R. Karbauskio nepamatė: aš kultūringas žmogus, būčiau pasisveikinęs
S. Skvernelis rinkimų naktį apsilankė LSDP štabe, kur sutarė su V. Blinkevičiūte tęsti konsultacijas dėl būsimos valdančiosios koalicijos dėlionių. Štabe apsilankė ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, tačiau politikai su socialdemokratų pirmininke susitikinėjo atskirai, vienas su kitu nesisveikino.
„Vardan Lietuvos“ pirmininkas tikina – jis buvusio kolegos R. Karbauskio tiesiog nepamatė.
„Tikrai nepamačiau. Aš, kaip išsilavinęs ir kultūringas žmogus, be jokios abejonės būčiau pasisveikinęs“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Nematau problemos pasisveikinti. Be jokios abejonės, yra politiniai oponentai, bet žmogiškumas reikalauja. Čia nieko asmeniško“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime stabilumą, S. Skvernelis tikinio nenorįs prognozuoti. Tačiau akcentavo – stabilumas yra labai svarbu.
„Ar jūsų paminėta frakcija bus stabili – ateityje pažiūrėsime“, – sakė jis.
„Jų problemos, matote, yra labai didelės, giluminės. Išlikimo, turbūt, politinės partijos. Tegul jie sprendžia, linkime sėkmės – be ironijos“, – pridūrė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
