Galutinį sprendimą dėl kandidatūros ministras pirmininkas gali priimti iki 2019 m. kovo 8 dienos.
Išlieka trečias
Kaip rodo rinkėjų apklausos, S. Skvernelio populiarumas smunka. Gruodį premjerą palankiai vertino 36,8 proc. respondentų, nepalankiai – 40 proc. Lapkritį jis turėjo 45,4 proc. palankių ir 32,3 proc. nepalankių vertinimų, skelbia dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa.
Šiuo metu premjeras pagal populiarumą tarp galimų kandidatų į prezidentus trečias – gruodžio duomenimis balsą už jį atiduotų 10,6 proc. respondentų (lapkritį – 13,2 proc.).
Populiariausias kandidatas – ekonomistas Gitanas Nausėdą, gruodį susižėręs 23,6 proc. respondentų palaikymą (lapkritį – 24,6 proc.). Antra pagal populiarumą – Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė, kurios palaikymas nuosaikiai kyla nuo 19,7 proc. respondentų balsų lapkritį iki 19,8 proc. gruodį.
Savo ruožtu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys mano, kad, jei S. Skvernelis antrajame ture susidurtų su I. Šimonyte ar G. Nausėda, pralaimėtų abiem, nes jau kurį laiką išlieka trečias pagal populiarumą.
„Šiaip jo populiarumas, kaip politiko, mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Su neigiamu reitingu nebūna, kad prezidento rinkimuose laimėtų. Taip pat yra socialinės demografinės grupės, kurios neigiamai jį vertina – jaunimas, aukštą išsilavinimą turintys asmenys, dirbantys specialistai, aukštesnių pajamų grupė, vilniečiai“, – tv3.lt kalbėjo V. Gaidys.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano profesorius Algis Krupavičius pastebi, kad S. Skvernelis anaiptol nėra nepalankiausiai vertinamas politikas, jį lenkia dar šeši politikai. Vis tik pergalės S. Skverneliui profesorius neprognozuoja.
„Jis, panašu, iškrinta iš galimų kandidatų į prezidentus, nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali kelti jį į prezidentus. Bet tai tikrai nebus tas kandidatas, kuris bus vertinamas, kaip laimintis“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Darbas Vyriausybėje kiša koją
Pastaruoju metu Vyriausybė išgyvena nemenką įtampą – mokytojų streikai ir iš tėvų atimami vaikai, neįprastos idėjos dėl kainų mažinimo audrina visuomenę, atleisti trys ministrai. Griežtesnio žodžio šiais klausimais nepagaili ir prezidentė.
V. Gaidys akcentuoja, kad visuomenė linkusi palaikyti būtent mokytojus ir medikus, todėl bet koks susipriešinimas su šiomis grupėmis gali kirsti per premjero reitingus.
„Atrodytų, tai, kas dabar vyksta su mokytojais, visokių nuomonių yra, bet šiaip mokytojai, gydytojai turi didžiausią prestižą ar palaikymą visuomenės. Čia grupės, kur galima labai stipriai pralošti. Tai, kas šiuo metu vyksta, tai nėra kandidatui į prezidentus palanku. Šiai dienai jis nelaimėtų. O ateityje, kas ten žino. Gal kokie talentai įsijungs“, – prognozavo V. Gaidys.
A. Krupavičius priduria, kad pieš Seimo rinkimus LVŽS save pristatė kaip centro-kairės partiją, tačiau Vyriausybė vykdo dešinę politiką.
„Tikrai rinkėjai, kurie balsavo už LVŽS, yra bent didelė dalis nepatenkinta Vyriausybės sprendimais, nes jie neatitinka lūkesčių, vilčių ir pažadų, kurie buvo išsakyti rinkimų kampanijos metu. Seimo rinkimo metu tik penktadalis dalyvavusių rinkimuose balsavo už LVŽS. Dabar partijos reitingas yra sumažėjęs, lygiai taip pat, kaip S. Skvernelio reitingas. Sudėjus visus veiksnius, S. Skvernelis tikrai nėra ir nebus artimiausioje perspektyvoje kandidatas, kuris galėtų laimėti“, – teigė A. Krupavičius.
Nuo Naujų metų įsigaliosiančios mokesčių ir pensijų kaupimo reformos taip pat nepridės populiarumo nei premjerui, nei jas iniciavusiems valstiečiams, prognozuoja A. Krupavičius.
„Ekonomistai skambina varpais, kad atlyginimų padidėjimas bus itin menkas nedideles pajams turintiems gyventojams. O LVŽS labiausiai atstovavo labiau pažeidžiamus, žemesnes pajamas turinčius rinkėjus. Didelė tikimybė, kad mokesčių reformos pasekmės bus dar didesnis rinkėjų nusisukimas nuo LVŽS ir premjero“, – svarstė profesorius.
Kelio atgal gali ir nebūti
Nors teoriškai S. Skvernelis apsispręsti kandidatuoti gali iki kitų metų kovo 8 dienos, A. Krupavičius mano, kad premjerui laiko nebeliko, nes pakeisti apie jį sklandančią neigiamą nuomonę būtų per sunku.
„Kai mes matome tam tikras nuomonių tendencijas, kurios tampa ilgalaikėmis, jos nepasikeičia per vieną dieną ar per vieną naktį. Nepalankios S. Skverneliui nuomonės jau kurį laiką formavosi, dabar matome jų augimą. Tikėtis, kad ryt ar užporyt paveikslas apsivers, tai būtų tik iliuzija“, – sakė politologas.
Jei S. Skvernelis nuspręstų siekti prezidento kėdės, jis neprivalėtų atsistatydinti iš premjerų, nors tai padaryti gali. Vis dėlto, anot A. Krupavičiaus, tokiu atveju grįžti į premjero postą būtų praktiškai neįmanoma.
„Vienas kelias yra atsistatydinti, tuomet užsiimti prezidento rinkimų kampanija. Nėra būtinas toks žingsnis. Kelio atgal gali ir nebūti. Ypač, jeigu pralaimės prezidento rinkimus, kas daugiau negu tikėtina, tai kelio atgal į premjero postą gali ir nebelikti“, – svarstė profesorius.
Kol kas žinomi aštuoni kandidatai į prezidentus – Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Vytenis Andriukaitis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda ir filosofas Arvydas Juozaitis.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
