Po audros Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius su komanda „Facebook“ dalinosi nuotraukomis, kaip nublokšti audros jie guli oro baliono krepšyje javų lauke. Į audrą pateko Šimašius su komanda, o dieną prieš tai – sužalota moteris.
Vilniaus Oreivių Asociacijos vadovas Tadas Gegevičius teigė, kad Vilniaus miesto merui su komanda teko netikėtai leistis dėl audros kaip ir kai kuriems kitiems čempionato dalyviams.
Iš viso Vingio parke į orą pakilo 38 oro balionai. Dalis jų spėjo nusileisti dar prieš audrą.
„Pilotai matė artėjantį audros debesį, kuris atėjo šiek tiek anksčiau nei buvo prognozuota. Jie priėmė sprendimą nusileisti prieš jį.
Galbūt tas orlaivis, kuriuo skrido meras, nusileido ne visai tinkamoje vietoje, kažkur rugių lauke. Bet tai darė dėl to, kad saugiai nusileistų. Jiems nieko blogo nenutiko, šiek tiek sulijo, bet buvo viskas gerai“, – sakė T. Gegevičius.
Dieną prieš tai 38-erių moteriai skrydis oro balionu baigėsi liūdniau. Nusileidimo metu krepšys stipriai trenkėsi į žemę ir iš jo iškrito moteris. Kaip vėliau paaiškėjo, ji susižalojo ranką – patempti raiščiai.
„Reikėtų pažymėti, kad tai buvo sportinės varžybos ir jos vyksta didesniais greičiais nei komerciniai skrydžiai. Todėl ir būna tokių smulkių nutikimų, kadangi ir azartas didesnis, ir sportiniai orlaiviai yra kitokie“, – teigė T. Gegevičius.
Kompiuteriniai modeliai pavedė: orų prognozė buvo klaidinga
Asociacijos vadovas teigė, kad jie turi modelius, kurie parodo artimiausią orų prognozę kelioms valandoms.
„Kaip visi kompiuteriniai modeliai, taip ir šis, kartais suklysta. Taip ir buvo tą penktadienį. Tas debesis turėjo Vilnių pasiekti 23 val., o atėjo 21 val.
Pasak oreivių vadovo, pilotai tam yra ruošiami ir būna mokomieji skrydžiai: „Mes esame pasiruošę orų pasikeitimams“.
„Būna visokių situacijų, ypač per varžybas, kur greičiai didesni, kad ir į mišką tupia kolegos, būna visokių kitokių nutikimų. Per varžybas įgulos nariai yra paruošti ir mes keleivių neskraidiname. Tokie nutikimai mums yra įprasti“, – sakė T. Gegevičius.
Draudimo atstovas: ūkininkų pasėlių draudimas to nekompensuos
Draudimo filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas teigė, kad ūkininkų pasėlių draudimas nuo tokių nutikimų neapsaugos.
„Pasėlių draudimas apsaugo nuo meteorologinių reiškinių padarytų nuostolių. O tie oro balionai nėra kaip kruša krintantys iš dangaus.
Dar yra kitas draudimas, kuris galėtų kompensuoti žemdirbiams patirtus nuostolius – tai yra organizatorių civilinės atsakomybės draudimas. Organizatoriai, prieš organizuodami renginį, jie turi pasirūpinti, kad tas renginys būtų saugus ir nepadarytų nuostolių kitiems.
Jei toks draudimas yra, tuomet ūkininkai gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus, šiuo atveju, ekspertai galėtų puikiai padėti įvertinti patirtą žalą ir kreiptis į organizatorius dėl nuostolių atlyginimų“, – pažymėjo A. Navickas.
Organizatoriai turėjo nutraukti skrydžius
Pasak draudiko, tokie atvejai, kai oro balionai avariniu būdu leidžiasi bet kur, pasitaiko retai.
„Svarbus ne tik pats nukritimas, bet, kad jį dar ilgai ir vilko. Krepšys padarė nemažai nuostolių, kai jį dar vilko žeme. Buvo dar papildomai ištryptas laukas. Nežinau, ar tai dideli nuostoliai, bet organizatoriai turi atsakyti, kad jų renginys nepadarytų žalos aplinkiniams.
Jei organizatoriai gavo perspėjimą apie oro sąlygas, o tokį perspėjimą jie turėjo gauti. Vadinasi, jie, rūpindamiesi savo ir savo dalyvių bei aplinkos saugumu turėjo nutraukti skrydžius. Kiek aš žinau, dalyviai buvo informuoti, bet kai kurie jų norėjo geresnių rezultatų ir pasirinko riziką.
Manau, kad saugumas yra svarbiausias dalykas. Visa kultūra susijusi su tuo, kad nepadarytų žalos aplinkiniams. Galime elgtis tiek, kiek nedarom žalos aplinkiniams. Jei darome, tuomet atsiranda mūsų atsakomybė prieš kitus asmenis“, – sakė A. Navickas.
