„Pandemija tikrai nesibaigė. Tiesiog pastarąsias savaites darome tolimesnius mūsų veiksmų pakeitimus pagal tai, kaip elgiasi omikronas. Turėjome izoliacijos pokyčius, dabar mūsų prioritetas yra testavimas, rūpinamės respiratoriais. Dabar ateiname į etapą, kada norime aptarti kitas priemones, kurios susijusios su keliavimu, su galimybių pasu“, – Vyriausybėje trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, net ir atsisakius galimybių paso, gyventojams vis tiek įvedami tam tikri ribojimai. Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Kiek anksčiau prieš Vyriausybės sprendimą sustabdyti galimybių pasą, siekiant suvaldyti itin greit plintančios koronaviruso atmainos omikron plitimą, tapo privaloma visiems vyresniems nei 6 metų amžiaus žiūrovams ir dalyviams bei renginį aptarnaujančiam personalui viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti respiratorius.
Naujieji ribojimai aplenkė kavines, barus, pasilinksminimo ar pramogų vietas, grožio salonus. Juose lankytojai uždarose patalpose privalo dėvėti medicinines kaukes.
Veryga: „Tampa nebeaišku, ko reikia laikytis“
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga sako, kad ne vienodų ribojimų taikymas skirtingiems sektoriams yra nelogiškas ir galintis kelti sumaištį.
„Žmones susipainioja, galų gale, prasideda blaškymasis ir tampa nebeaišku, ko reikia laikytis. Mano supratimu, būtų labai svarbu akcentuoti, kad tai, ko mes išmokome per šią pandemiją – dezinfekuoti rankas, dėvėti kaukes, kai turima bent minimalius peršalimo simptomus ar tuos, kurie tikrai rodo ligą <…> akcentuoti ir sudaryti sąlygas tiek rankų dezinfekcijai, tiek atstumų prisilaikymui.
Tokios mišrainės nustatymas skirtingiems sektoriams, manau, yra psichologinis dalykas norint parodyti, kokie reikalavimai dar yra“, – teigia jis.
Politikui neaišku, kodėl ir toliau bus reikalaujama dėvėti respiratorius renginiuose, o kaukes, kavinėse ar baruose, jei jas galima nusiimti valgant. Toks šių priemonių dėvėjimas, jo teigimu, prasmės neturi.
„Ką jis labai duoda kol iki staliuko nueini? Koks skirtumas, ar tu kino teatre valgai spragėsius, o šalia tavęs sėdi su respiratoriais? Yra nelogiškų dalykų. Svarbiausia, kad žmonės išmoktų šias priemones užsidėti tuo metu, jei jaučia simptomus tam, kad jis pasaugotų kitus žmones ir tam, kad tai taptų įpročiu.
<…> Reikėtų išmokyti kai kurių dalykų protingai laikytis. Ne aklai, kad visi bet kaip tas kaukes užsideda – įsikiša į kišenes, jas liečia rankomis, nes iš tokio kaukės dėvėjimo nėra naudos“, – sako A. Veryga
Plotų ribojimas parduotuvėse, turgavietės ir kitose prekybos vietose, parlamentaro nuomone, esamos pandeminės situacijos niekaip nekeis.
„Mes juk ir dabar nematome, kad žmonės labai lauktų eilėse prie įėjimų. Tai vadinasi, su verslu yra suderinta, kokį tą ploto reikalavimą reikia įrašyti, kad iš esmės niekas nesikeistų.
Iš esmės, ar bus tas ploto reikalavimas ar ne – nieko nekeičia, nes žmonės kaip vaikščiojo į parduotuves taip ir vaikščios“, – priduria A. Veryga.
Kokiomis emocijomis verslininkai pasitiko žinią apie galimybių paso sustabdymą ir naujų ribojimų įvedimą, galite skaityti: čia.
Čaplinskas: į kiekvieną vietą reikia atsižvelgti individualiai
Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro (UALC) vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas, vertindamas likusias ir naujai priimtas COVID-19 pandemijos priemones akcentuoja, kad virusai plinta uždaroje aplinkoje tiek artimo kontakto metu per orą lašeliniu būdu, tiek aerozoliu.
Todėl priimant bet kokius griežtesnius privalomus ribojimus verslams būtina atsižvelgti į kiekvieną vietą individualiai ne tik pagal patalpos plotą, bet ir kubatūrą, oro kaitą joje.
„Galimybė ar tikimybė užsikrėsti uždaroje aplinkoje priklauso nuo daugelio faktorių: jeigu nebus atsižvelgiama, kad patalpoje gali būti užsikrėtęs žmogus ir ar jis gali būti platintojas ar ne. Taip pat svarbu atsižvelgti, kaip jis elgiasi – ar dėvi kaukę, kiek būna patalpoje ir kokia toje patalpoje yra oro cirkuliacija.
<…> Tam tikros bendros rekomendacijos ir reikalavimai turi būti, bet labai svarbu, kad jie būtų racionalūs ir kad žmogus ir paslaugų teikėjai suprastų, kodėl jų turi laikytis“, – sako S. Čaplinskas.
Teigia, kad galimybių pasas paskatino skiepijimąsi
Registrų centro skaičiavimais, iki šiol bent kartą galimybių pasą atsisiuntė kiek daugiau kaip 2 milijonai žmonių. Nors opozicija vis dar žeria kritiką ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl pavėluoto galimybių paso stabdymo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikosi savo.
Pasak ministrės, galimybių pasas ne tik padėjo valdyti pandemiją, bet ir leido verslams veikti sudėtingomis sąlygomis.
„Galimybių pasas padėjo išvengti karantino, atlaikė keletą reikšmingų pandemijos bangų, omikronas – kitokia atmaina, tikslingumas galimybių paso yra sumažėjęs. Europoje šalys pamažu atlaisvina reikalavimus, tą darome ir mes“, – teigė A. Armontaitė.
Savo ruožtu sveikatos ministras Arūnas Dulkys sako neabejojantis, kad imunizaciją įrodantis dokumentas padėjo valdant COVID-19 pandemiją ir paskatino skiepijimąsi.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė, teigdama, kad „priemonė buvo reikalinga, teisinga ir gera“.
„Neveltui ją taiko ir kitos šalys. Dabar omikron atmaina diktuoja kitas taisykles. Viena vertus, suserga ir užsikrečia ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti – čia išskirtinumo vakcinuotų prieš nevakcinuotus žmones nėra – jie lygiai taip pat gali užkrėsti ir kitus. <…> Manau, tai ir yra sąlyga, dėl kurio ši priemonė yra stabdoma“, – teigia ji.
Vis tik A. Veryga sako, kad reiktų geriau pasvarstyti, ar galimybių paso visai reikėjo. Anot jo, patys valdantieji skirtingai supranta šio dokumento reikšmę, o kalbas apie jo pagalbą skatinant vakcinaciją vertina skeptiškai.
„Taip, mes matėme suaktyvėjimą, bet tik jaunesnių asmenų grupėje, kuriems aktualu eiti į tam tikras pasilinksminimo vietas, bet jis beveik jokio efekto neturėjo tiems, kuriuos labiausiai reikėjo paskiepyti – vyresnio amžiaus žmonėms. Greta to, mes pasiekėme susipriešinimą visuomenėje.
Tiek mano, tiek kitų žmonių, kalbančių kaip ekspertai, nuogąstavimas, kad tai galėjo padidinti pasipriešinimą, skepticizmą ne tik kovidinėms vakcinoms, bet ir kitoms vakcinoms, ką mes galime dar pamatyti ateityje. Tikėkimės, kad to nebus“, – sako A. Veryga.
Galimybių pasą Vyriausybė nutarė ne atšaukti, bet stabdyti. Vadinasi, neatmetama galimybė prie jo taikymo pablogėjus epidemiologinei situacijai sugrįžti.
Jei taip atsitiktų, A. Veryga sako, visuomenė reaguotų itin dirgliai.
„Kad ir kokios priemonės bebūtų, Vyriausybė turėtų aiškiai iškomunikuoti, labai nedviprasmiškai paaiškinti, kam jų, kad visuomenė būtų ne priešininkas, o sąjungininkas“, – sako jis.
Daliai nebelieka prievolės testuotis
Vyriausybė Taip pat ministrų kabinetas nusprendė keisti darbuotojų testavimo tvarką, naikindamas prievolę testuotis daliai imuniteto neturinčių darbuotojų.
Iki vasario 5 d. testuotis privaloma sveikatos apsaugos, socialines, švietimo paslaugas teikiantiems, vaistinių, viešojo maitinimo, viešojo transporto, gamybos, viešojo maitinimo ir kitų sektorių darbuotojams.
Visą premjerės Ingridos Šimonytės, A. Dulkio ir A. Armonaitės spaudos konferenciją apie priimtus sprendimus žiūrėkite čia:
