Jau šį trečiadienį turėtų paaiškėti, ar Vyriausybė nuspręs stabdyti galimybių pasą. Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybė diskutuoja su verslininkais ir tariasi, kokie kiti reikalavimai galėtų pakeisti galimybių pasą.
Antradienį apie tai užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis sakė, kad sustabdžius galimybių pasą, visose prekybos vietose gali būti įvestas pirkėjų srautų reguliavimas, didesnę reikšmę gali turėti medicininių kaukių dėvėjimas ir kitos biosaugos priemonės.
Sveikatos priežiūros specialistai į šį galimų ribojimų sąrašą įrašytų dar bent kelis punktus.
Pirmiausia – rimtesnis požiūris į dabartinius reikalavimus
Užkrečiamų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas sprendimą atsisakyti galimybių paso sveikintų. Jo vertinimu, žmonių srautų skirstymas į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius jau neteko prasmės – omikron užsikrečia ir skiepyti, ir neskiepyti.
Pasak S. Čaplinsko, sustabdžius galimybių pasą epidemiologinė situacija šalyje ypatingai keistis neturėtų. Tačiau yra viena sąlyga. S. Čaplinskas sako, kad tam, jog situacija neblogėtų, gyventojams reikėtų sąžiningai laikytis likusių galioti reikalavimų.
„Nesakyčiau, kad reikia griežtinti esamus ribojimus. Greičiau – plačiau aiškinti, žmonėms diegti priminimo ir paskatinimo kultūrą vienas kitam. Jeigu matome, kad kažkas užmiršo ar neteisingai dėvi kaukę, galima jiems tai priminti.
Taip pat peržiūrėti srautų reguliavimą, nustatyti patalpų vėdinimo tvarką ir taip toliau“, – siūlymus tv3.lt vardija S. Čaplinskas.
Idėjai riboti žmonių srautus tam tikrose vietose, S. Čaplinskas pritartų. Pasak jo, kur kas efektyviau nei taikyti galimybių pasą, būtų tiesiog riboti žmonių srautus atsižvelgiant į patalpos dydį, joje esančią ventiliaciją, žmonių kiekį ir laiką, kurį jie planuoja praleisti vienoje erdvėje.
Andriukaitis: priemonės turi būti pritaikytos omikron bangai
Specialusis PSO pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžia, kad ribojimai ir rekomendacijos turėtų būti pritaikytos omikron atmainos bangai. Ši atmaina pasižymi tuo, kad plinta greičiau, todėl svarbiausia koncentruotis į tas priemones, kurios mažina galimybę virusui iš vieno žmogaus patekti į kitą.
„Priemonės yra klasikinės ir žinomos. Pirma, akivaizdu, kad turi būti griežtas sanitarinių normų laikymasis vidaus patalpose. Tačiau jos yra skirtingos. Vienas dalykas yra maža parduotuvė, o kitas klasė ar darželis ir trečias – didžiulis prekybos centras.
Kiekvienu atveju patalpų higieninė charakteristika turi būti išnagrinėta ir jai turėtų būti nustatytas priemonių sąrašas, kurios turi būti taikomos. Ne visuotinai, bet konkrečiai kiekvienam profiliui, verslui ir vietai“, – tv3.lt sako V. Andriukaitis.
Taisyklėse, pasak jo, turėtų būti nurodyti dezinfekcijos, ventiliacijos, patalpų temperatūros, drėgnumo reikalavimai. Be viso to, turi būti aiškiai nurodyta, kur dėvėti kaukes ir respiratorius.
Pasak V. Andriukaičio, reikia plėsti testavimo apimtis, vankcinacija ir toliau turi būti suvokiama kaip būtina, tad jos skatinimo kampanija turi būti tęsiama.
„Vakcinacija, jei atlikta pilna schema, veikia ir omikron atveju“, – pabrėžia V. Andriukaitis.
Be jau minėtų priemonių, V. Andriukaičio vertinimu, šalis turėtų aktyviau dirbti sekoskaitos tyrimų srityje, mat jau atsiranda duomenys apie naujas viruso atmainas.
Greitųjų testų reikalautų įeinant į renginius ar kavines
Papildomų priemonių, be jau galiojančių rekomendacijų, specialistai randa. Užkrečiamųjų ligų ekspertas S. Čaplinskas į reikalavimų sąrašą įrašytų platesnį greitųjų antigeno testų naudojimą.
„Manau, kad antigeno testo rezultatas atveria galimybę konkrečioje vietoje konkrečiu laiku, konkrečioje žmonių grupėje sumažinti galimą viruso plitimo riziką. Organizuojat vakarėlius, didelius renginius, kur susirenka daug žmonių ir kur numatoma, kad galbūt žmonės nesilaikys kitų priemonių (vartos maistą ar gėrimus), viena iš priemonių sumažinti riziką būtų greitųjų antigeno arba PGR tyrimų naudojimas prieš pat renginį“, – kalba S. Čaplinskas.
Profesoriaus vertinimu, panaši tvarka galėtų būti taikoma ne tik renginiams, bet ir viešojo maitinimo įstaigoms. Pasak jo, toks sprendimas nebūtinai atneštų nuostolių verslui – dalį gyventojų tai galėtų kaip tik paskatinti jaustis saugiau.
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Kęstutis Štaras mano, kad greitųjų antigeno testų einant į kavines ar renginius reikalauti nereikėtų.
„Manau, kad pakaktų, jog žmonės dėvėtų respiratorius“, – tv3.lt komentuoja jis.
Testus siūlytų kompensuoti valstybei
Nors S. Čaplinskas siūlytų antigeno testų reikalauti prieš tam tikrus renginius ar einant į kavines, šių testų nusipirkti galėtų ne kiekvienas lietuvis.
Greitųjų antigeno testų kainos siekia kelis eurus, todėl, pasak S. Čaplinsko, būtų tikslinga testus padaryti prieinamais visiems gyventojams.
„Yra gerai žinomi bendri prevencinių priemonių dėsniai. Turi būti prieinama, priimtina, taikoma reikiama apimtimi ir žmonių palaikoma. Jeigu mums svarbu, kad žmogus greičiau sužinotų, ar jis yra užsikrėtęs, ar ne, testavimas turi būti maksimaliai prieinamas, kartu ir fiziškai. Jeigu bus mokama, daliai žmonių tikrai bus neprieinama arba jie nesunaudos taip dažnai, kaip norėtųsi“, – svarsto S. Čaplinskas.
Pasak jo, tikslinga būtų profilaktiškai tirtis prieš grįžtant į darbą, pavyzdžiui, kiekvieną sekmadienį.
„Visa eilė turtingesnių šalių duoda testų nemokamai tiek, kiek žmogus nori“, – sako S. Čaplinskas.
Specialusis PSO pasiuntinys V. Andriukaitis sako, kad čia veiksmų turėtų imtis Vyriausybė.
„Vyriausybė turėtų užpirkti didelį mastą testų, kad jie būtų nemokamai prieinami žmonėms. Kaip juos taikyti, reikėtų žiūrėti, koks yra epidemiologinis vaizdas. Yra įstaigų, kuriose užsikrėtimo mastai labai maži, bet yra, kur dideli.
Epidemiologiškai tikslinga būtų molekulinius antigeno testus padaryti labai lengvai prieinamus, valstybės finansuojama priemone“, – svarsto V. Andriukaitis.
Kaukes keistų respiratoriais
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys K. Štaras pritaria minčiai, kad sustabdžius galimybių pasą tam tikri ribojimai turėtų būti sugriežtinti. Kaip esminį reikalavimą jis įvardiją didesnę kvėpavimo takų apsaugą.
Šiuo metu viešose vietose uždarose patalpose yra reikalaujama dėvėti medicinines veido kaukes. Jas K. Štaras siūlytų keisti respiratoriais. Profesoriaus nuomone, respiratorius būtų pravartu dėvėti sveikatos priežiūros įstaigose, viešąjame transporte, didesniuose susibūrimuose.
Šiuo metu respiratorių reikalaujama renginiuose ir kino teatruose.
„Nekalbu apie mokinius. Jiems tai galėtų būti netaikoma. Manau, kad jiems yra pakankama ir kaukės. Tačiau kitiems reikėtų taikyti ribojimus, kad nebūtų staigaus išplitimo ir kad kai kurie sektoriai, kaip sveikatos sistema, policija, priešgaisrinė tarnyba neiškirstų ir galėtų teikti paslaugas gyventojams“, – sako K. Štaras.
Medicininės kaukės yra gerokai patogiau prieinamos ir kur kas pigesnės nei respiratoriai.
„Žinoma, kad jie yra brangesni, tačiau brangiausias turtas yra sveikata“, – savo siūlymą argumentuoja K. Štaras.
V. Andriukaitis respiratorius siūlytų taip pat, kaip ir greituosius testus, padaryti nemokamus ir juos dalinti žmonėms tose vietose, kur šių priemonių būtų reikalaujama.
„Būtų daug paprasčiau užpirkti didelį kiekį repsiratorių ir kaukių bei išdalinti juos toms įstaigoms, gamykloms, kavinėms ir t.t., kur jos reikalingos.
Įeinant į patalpą jas išduoda, o išeinant jas surenka ir utilizuoja. Aišku, būtų masto ekonomija – viešieji pirkimai šiuo atveju numuštų kainas. Dabar kainos yra labai smarkiai sukeltos, tad žmonėms būtų daug paprasčiau, jei jie matytų, kad priemonės yra visuotinai prieinamos“, – svarsto V. Andriukaitis.
Užkrečiamųjų ligų specialistas S. Čaplinskas kiek kitaip vertintų siūlymą kaukes keisti respiratoriais.
„Mano asmenine nuomone, tai būtų perteklinis reikalavimas. Bet ilgiau būnant tam tikruose renginiuose, manau, teisingas žingsnis. O jeigu dar derintume su greitaisiais antigeno testais, būtų užtikrintas dar didesnis saugumas“, – sako S. Čaplinskas.
Situacija mokyklose prastėja: akivaizdu, kad priemonių neužtenka
Kaip rodo Statistikos departamento pateikiami duomenys, maždaug trečdalis iš kasdien nustatomų naujų užsikrėtimų COVID-19 yra priskiriami mokyklinio amžiaus vaikams. Be to, iš vos daugiau nei dvejų tūkst. protrūkių, 1 888 protrūkiai yra priskiriami mokykloms.
„Akivaizdu, kad priemonių neužtenka ir tai nėra stebėtina. Vis tik vaikai turi bendrauti. Šaltas metų laikas, jeigu patalpų vėdinimas yra nepakankamas, jeigu jie ilgesnį laiką būna arti vienas kito, garsiai šneka, o dažnai kaukės nebus naudojamos teisingai, užsikrėtimų ir neišvengsime.
Belieka maksimaliai gerinti biosaugos priemonių naudojimą ir tiems, kam nekyla abejonių, pasiskiepyti. Aiškiai matome, kad daliai vaikų COVID-19 sukelia sunkią ligą, o dar didesnei daliai lieka ilgalaikiai liekamieji reiškiniai“, – sako S. Čaplinskas.
V. Andriukaičio nuomone, mokyklos turėtų skirti didesnį dėmesį oro filtravimui ir patalpų ventiliacijai. Vis dėlto mokyklos neretai susiduria su finansinėmis problemomis, tad tinkamų oro filtravimo ir ventiliacijos aparatų nusipirkti negali. Pasak V. Andriukaičio, mokyklas reikėtų paremti.
„Taip pat svarbu, kad būtų laikomasi distancijos, respiratorių. Žinoma, kalbu apie vyresnius, sąmoningus moksleivius. Lokalūs mokyklų perėjimai į nuotolinį mokymą priklausytų nuo to, kokioje mokykloje kokia padėtis.
Nereikėtų visuotinio „lockdown’o“, tai būtų visiška klaida. Tačiau jeigu kokioje savivaldybėje nusprendžiama įvesti nuotolinį mokymą vyresnių klasių moksleiviams, viskas logiška“, – šneka V. Andriukaitis.
Pasak K. Štaro, pirmadienį vykusiame nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos posėdyje buvo kalbėta apie mokyklas, tačiau siūlymų jas uždaryti ir pereiti prie nuotolinio ugdymo, nepateikta.
Dulkys prabilo apie ribojimus, kurie galiotų sustabdžius galimybių pasą
Sustabdžius galimybių paso galiojimą, visose prekybos vietose gali būti įvestas pirkėjų srautų reguliavimas pagal plotą vienam klientui, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Matyt, reikėtų be išimties visose prekybos vietose, ne tik didžiuosiuose centruose, turėti vieningą srautų valdymo elementą – nusistatyti tam tikrą ploto reikalavimą vienam klientui aptarnauti, kad dar šiek tiek pareguliuotume susibūrimus prekybos vietose“, – antradienį LRT sakė A. Dulkys.
Jis taip pat teigė, kad nesvarstoma atsisakyti respiratorių renginiuose. Be to, pasak ministro, „didesnę reikšmę“ turės ir medicininių kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, rankų higiena bei patarimai vengti susibūrimų.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį penktadienį pranešė, kad Vyriausybė planuoja trečiadienį spręsti dėl galimybių paso sustabdymo, pirmadienį tam pritarė Vyriausybės ekspertų taryba.
A. Dulkys pabrėžė, kad galimybių paso nėra atsisakoma, jis gali būti grąžinamas, jeigu atsirastų naujos koronaviruso atmainos, kurioms ši valdymo priemonė būtų aktuali.
Ministras taip pat atmetė priekaištus, esą galimybių paso atsisakoma siekiant išvengti Konstitucinio Teismo sprendimo ir įvertino tai kaip kritikų bandymą tapti matomais baigiantis pandemiją.
„Jeigu prisimintumėme antrąją bangą ir gruodžio, sausio mėnesį, tai jūs patikėkite, aplink mane, mano komandą, Vyriausybę, praktiškai nebuvo viešumoje jokių patarėjų, niekas nedalijo jokių patarimų, kaip valdyti pandemiją“, – prisiminė A. Dulkys.
„Ir kai tik ateina momentas, kai pandemija pradeda demonstruoti arba pasaulyje pasklinda kokia nors žinia, kad gal jau čia kažkokio etapo pabaiga, staiga įsijungia choras patarėjų“, – teigė ministras.
Pasak jo, galimybių paso ir kitų pandemijos valdymo priemonių kritika yra noras „sudalyvauti pandemijos valdymo pabaigos parade“.
Lapkritį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso, skirto valdyti koronaviruso pandemijai, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
DIENOS PJŪVIS. Ar jau galime laidoti galimybių pasą ir kodėl šį sprendimą Šimonytė priima dabar: