Ir, greičiausia, taip ir liks vadinamųjų „tamsiųjų bylų“ lentynoje. Šįkart nerašysime apie tai, kaip buvo bergdžiai ieškoma nusikaltėlių, kurie tą kruviną 1993-ųjų spalio 7-sios dieną sušaudė net penkis „daktarų“ grupuotės narius.
Norime pasidalinti archyvuose esančia informacija, kuri buvo pateikta laikraštyje „Akistata“ iš karto po žudynių Vilijampolėje. O viskas prasidėjo tiesiog vidury baltos dienos.
Žiaurumo viršūnė
„Tokio žiauraus nusikaltimo Lietuvoje dar nėra buvę“, - iškart po šaudynių teigė tuometinis Kauno miesto kriminalinės policijos vyresnysis komisaras Olegas Mažuika.
Primename, kad 1993-ųjų spalio 7-ąją, dienos metu, Kalašnikovais apsiginklavę žudikai įsiveržė į „daktarų“ susibūrimo vieta tapusį „Vilijos“ restoraną. Bene pagrindiniais šio kruvino nusikaltimo liudininkais tapo restorano priestatą statę darbininkai.
Anot jų, 10.35 val. prie šoninių durų pėsčiomis, ramiai priėjo du ar trys vyrai. Darbininkai tuo metu atliko betonavimo darbus, todėl gerai neprisiminė, kiek jų buvo iš tiesų.
„Iš restorano tuo metu išėjo senukas, kuris išnešė šiukšles. Atvykėliai jį praleido. Tai buvo gan aukšti, tamsių plaukų, kaulėtų kaukazietiškų veido bruožų vyrai. Vilkėjo jie ilgus šviesius lietpalčius. Eidami į vidų, iš po skverno jie išsitraukė automatus. Pasigirdo šūvių papliūpos, žmonių riksmai.
Padarė savo juodą darbą, žudikai ramiai išėjo į kiemą. Kad būtų patikimiau, į vidų dar švystelėjo granatą ar savos gamybos galingą sprogstamąjį užtaisą. Jie nebėgo. Šaltakraujiškai nužingsniavo, kaip kokiame filme. Kad kas nors nesivytų, lauke dar paleido kelias automatų serijas. Suvarpė du netoliese stovėjusius žigulius“, - policijos pareigūnams tuomet pasakojo įvykio liudininkai.
Po to šaudę asmenys sėdo į jų jau laukusį naujo modelio BMW ne lietuviškais numeriais (greičiausia, vokiškais) ir neskubėdami nuvažiavo. Sprendžiant iš visko, šiame užpuolime dalyvavo iš viso keturi nusikaltėliai.
Gaujos grietinėlė
Pasak tų pačių darbininkų, prieš įsiveržiant žudikams, iš patalpų išėjo žmogus, kuris tikriausiai pranešė užpuolikams, kad tuo metu buvo „Vilijos“ viduje.
„Į minėtas restorano patalpas po ilgesnės pertraukos buvo suvažiavusios beveik visos Vilijampolės „įžymybės“: Henytė, Mongolo brolis, Luras, Siauras, Guzas. Jie skaito laikraščiuose straipsnį apie Kauno mafiją bei vieną jos lyderių – Mongolą. Skaitė ir juokėsi, bet neilgai“, - rašoma „Akistatoje“.
Į „Viliją“ įsiveržę žudikai šaudė be gailesčio. „Kalašnikovo“ kulkomis suvarpyti visi tuo metu viduje buvę žmonės. Taikyta daugiau į galvas. Vėliau policijos pareigūnai patvirtino, kad šaudyta dviem „Kalašnikovo“ automatais ir pistoletu „Makarov“. Keturi žmonės mirė vietoje, vienas – ligoninėje.
Keista, bet minėtos Vilijampolės „įžymybės“ išgyveno. Neabejota, kad žudikai norėjo nužudyti būtent juos, bet per klaidą užsuko į gretimą patalpą. Ten taip pat sėdėjo penkiese.
Tuometinis Kauno miesto organizuotų nusikaltimų tyrimo komisaras Ričardas Gurklis patvirtino, kad tarp nužudytųjų yra „nepaprastų“, policijai gerai žinomų asmenų, nors formaliai jie dirbo krovėjais ar kitais pagalbiniais darbuotojais.
Policijos pareigūnai iškart iškėlė versiją, kad šios šaudynės buvo „gaujų tarpusavio sąskaitų suvedimas“. Ši versija nei patvirtinta, nei paneigta iki šiol.
„Vidinis tyrimas“
Žudynės „Vilijoje“ sukėlė didžiulį atgarsį tarp Lietuvos kriminalinio pasaulio atstovų.
Spaudoje rašyta, kad H. Daktaras pasiuntė vaikinus rinkti informacijos. Jo pasiuntiniai privalėjo išsiaiškinti, kas kalbama apie šias žudynes.
Netrukus paaiškėjo, kad įtarimas krinta ant 1994 metais paslaptingai dingusio mafijos autoriteto Rimanto Ganusausko (Mongolo) pusbrolio Ričardo Ganusausko, pravarde „Ganusia“, ir mašinvagių autoritetu tituluojamo Rimanto Zalagaičio (Zalagos).
Bet tikroji tiesa, vargu, ar kada paaiškės. Nebent tie, kurie iki šiol tylėjo, netikėtai prabils.
