Paviešino duomenis
Elektroninėje teismų sistemoje buvo paviešinti išžaginimo ir seksualinio prievartavimo byloje nukentėjusia pripažintos minėtos moksleivės, tuomet dar pradinukės, asmens duomenys, gyvenamoji vieta. Paviešintos buvo ir nusikaltime dalyvavusių nepilnamečių pavardės.
Smalsiems paaugliams užtekdavo įsivesti merginos vardą ir pavardę į „Google“ paieškos sistemą ir jie būdavo nukreipiami į elektroninę teismų sistemos svetainę. Joje – 2008 metais birželį Panevėžio apygardos teismo priimtas nuosprendis kaip ant delno: su nukentėjusiosios asmens duomenimis, kitomis detalėmis, kurios negalėjo būti viešos.
Užvakar apie incidentą sužinojęs Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Artūras Ridikas iš karto pradėjo tarnybinį patikrinimą.
Nacionalinė teismų administracija teigia, kad tai beprecedentis atvejis šalyje. Šios tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin mano, kad jis bus svarstomas Teisėjų Taryboje.
Mokyklos, kurioje mokosi nukentėjusi mergina, pedagogai pasirūpino, kad ji gautų psichologo konsultacijas.
Aiškinasi, kas sukėlė duomenis
Panevėžio apygardos teismo pirmininkas A. Ridikas sako, kad nuasmenintus teismo sprendimus į elektroninę teismų sistemą paprastai deda teisėjų padėjėjai. Kadangi šiuo atveju nutartis buvo kelta prieš šešerius metus, sunku greitai atsekti, kas sukėlė duomenis jų nenuasmeninęs.
„Bandome atsekti pagal kompiuterius, darbo vietas. Tačiau tuomet buvo vasaraa, darbuotojai atostogavo, be to, buvo ir nemaža jų kaita. Todėl kol kas negalime identifikuoti konkretaus duomenis kėlusio asmens“, – „Sekundei“ teigė teismo pirmininkas.
A. Ridikas vakar negalėjo patvirtinti, kad vieša informacija apie nepilnametės patirtą seksualinę prievartą internete visiems prieinama buvo visus šešerius metus. Šios aplinkybės dar tiriamos. Pasak teismo pirmininko, įvykis sukrėtė ir teismo darbuotojus.
„Mes labai apgailestaujame dėl to ir atsiprašome merginos, jos artimųjų. Tai – veikiausiai žmogiška klaida. Galbūt dėl kokių nors priežasčių nepavyko nuasmeninti ar tiesiog darbuotojas per neapsižiūrėjimą į sistemą įkėlė nenuasmenintą informaciją. Nenorėčiau tikėti, kad asmens duomenys paviešinti tyčia“, – kalbėjo A.Ridikas
Sprendimai nuasmeninami pusiau automatiškai
Nacionalinės teismų administracijos atstovė Ž. Navickaitė-Babkin taip pat mano, kad klaida įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus. Pasak jos, teismo sprendimų nuasmeninimas pusiau kompiuterizuotas.
Tai reiškia, kad sprendimą nuasmenina speciali kompiuterio programa, o darbuotojas turi patikrinti, ar iš tiesų internete skelbiamoje medžiagoje nėra likusios bylos dalyvių asmeninės informacijos: pavardžių, gyvenamosios vietos ir kt.
Pašnekovės teigimu, toks atvejis, kai paskelbta nenuasmeninta nutartis ir visa kita bylos medžiaga, yra beprecedentis.
„Tai – ženklas teismas, kad jie atidžiau tikrintų į elektroninę erdvę keliamą informaciją. Veikiausiai šį atvejį nagrinės ir Teisėjų Taryba, operatyviai reaguojanti į teismų sistemoje kilusias problemas“, – kalbėjo ji. Ž. Navickaitės-Babkin teigimu, kaltą darbuotoją baus Panevėžio apygardos teismas, jeigu jis, žinoma, dar tebedirba teisme.
Kita vertus, per tarnybinį patikrinimą gali paaiškėti ir kitų aplinkybių. Kaip žinoma, proceso šalys taip pat turi dokumentus su vieša informacija apie bylą. Tačiau kad prie nukentėjusiosios asmens duomenų ir kitų bylos aplinkybių paviešinimo prisidėjo proceso dalyviai, mažai tikėtina.
Vaikai žinojo, mokykla – ne
Mokyklos, kurioje mokosi nukentėjusioji, direktorė sakė žinojusi apie prieš šešerius metus moksleivės patirtą seksualinę prievartą, tačiau tai buvo laikoma paslaptyje. Direktorė net nenutuokė, kad mokiniai apie mergaitės patirtą skriaudą su visomis smulkmenomis skaitė internete iki tol, kol jos kabinete apsilankė žurnalistai ir apie tai pranešė.
„Mes negalime suprasti, kaip vaikai neprasitarė. Turime įsivedė tokią prevencinę sistemą, kai vaikai praneša apie vykstančius negatyvius dalykus. Jeigu tik būtume gavę signalą, iš karto būtume reagavę“ , – kalbėjo direktorė.
Mokyklos vadovės teigimu, nukentėjusios moksleivės auklėtoja ją palydėjo pas psichologą. Pasak pedagogės, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mergina tvardosi, tačiau nežinia, kaip ji jaučiasi iš tikro. Inga Smalskienė
