Aušrinė Šėmienė
Tiems, kas mokykloje atidžiai skaitė Žemaitės kūrinius, frazė „Mauči, boba, tuoj gausi į snukį“ gerai žinoma. Taip savo jauną žmoną auklėjo Vingių Jonas. Iki šių laikų niekas tiksliau už Žemaitę nepavaizdavo moters padėties šeimoje. Pakito tik tai, kad daugėjant išsilavinusių žmonių ir kylant socialinei gerovei, stiprėja ir nepakantumas smurtui.
Žudoma „iš meilės“
Gegužės viduryje šalį sukrėtė baisi žinia: panevėžietis Andrius Laurikietis nužudė draugę. Konflikto įkarštyje vyras čiupo peilį ir smogė moteriai į kaklą. Našlaičiais liko trys paaugliai. A.Laurikietis policininkams aiškino, kad moterį nužudė „iš meilės“. Trys Jonavos rajono vaikai prieš pusę metų liko našlaičiais, kai jų mamą irgi „iš meilės“ mirtinai peiliu subadė sutuoktinis. Pernai keturių vaikų motiną iš Klaipėdos rajono Lūžgalių kaimo irgi mirtinai sumušė vyras, kuris jau buvo keturis kartus nuteistas dėl smurto šeimoje ir jam buvo draudžiam artintis prie moters.
Meilė Lietuvoje apakino ir prancūzų roko žvaigždę Bertrandą Cantat. 2003-iųjų liepą jis nužudė savo draugę aktorę Marie Trintignant, kuri į Vilnių atvyko filmuotis seriale „Koletė“. B.Cantat ištiko pavydo priepuolis, nes draugės telefone aptiko jos buvusio vyro žinutes. Aktorei dainininkas sudavė 19 smūgių, dėl sužeidimų moteris paniro į komą ir po penkių dienų mirė. Našlaičiais liko keturi jos sūnūs.
Ne išimtis – ir intelektualai
1996 m. septyniasdešimtmetis pasaulinio garso baltistas, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas Vytautas Mažiulis 38-erių žmonai Irenai sudavė 87 smūgius. Moteris mirė kraujui išsiliejus į smegenis.
2000-ųjų vasarą poetė Gražina Cieškaitė nužudė savo aštuoniasdešimtmetį tėvą.
2004-ųjų vasarą sostinės gyventojus sukrėtė dar vienos šeimos tragedija. Chirurgas profesorius Leonas Noreika nušovė žmoną bei dukterį ir nusišovė pats. Jūratė Noreikienė tuomet dirbo Šv. Jokūbo ligoninės direktoriaus pavaduotoja, dukrai tebuvo aštuoniolika.
Kaip mušeika garsėjo ir poetas Sigitas Geda. Pasakojama, kad kartą įsismarkavęs taip smogė rašytojui Vytautui Petkevičiui, kad šis atsidūrė ligoninėje. Bet plačiausiai kalbos apie poeto nesugyvenamą charakterį pasklido po to, kai 2007-ųjų sausį jis peiliu sužalojo savo dukrą.
Smurto kaina įspūdinga
Smurtas – ne tik Lietuvos problema. Visa žmonijos istorija susijusi su smurtu, – pripažinkime mokyklose mokomės ne ką kitą, o karų ir smurto istoriją. Tad nieko keisto, kad kai kurie nė neįsivaizduoja, kaip galėtų gyventi be jo. Juolab kad kartais net valstybių parlamentuose kumščiais bandoma įrodyti savo tiesą. Tuo ypač garsėja Rusijos parlamentai. Tad nestebina, kai manoma, jog ir žmona taps sukalbamesnė, kai jai bus pasiūlyta į dantis.
Pasaulio sveikatos organizacija suskaičiavo, kad 20 proc. Europos moterų bent kartą per savo gyvenimą tapo smurto aukomis ir nukentėjo nuo pažįstamų vyrų. Fizinį smurtą intymiuose santykiuose dažnai lydi ir psichologinė bei seksualinė prievarta. Pavyzdžiui, Japonijoje pusė moterų, prieš kurias buvo smurtaujama, vienu metu patyrė fizinį, psichologinį smurtą bei seksualinę prievartą, ir tik kas dešimta nukentėjo vien tik nuo fizinio smurto.
Smurto šeimoje kaina įspūdinga. Pavyzdžiui, Anglijoje jo pasekmėms sušvelninti kasmet išleidžiama 40 milijonų svarų sterlingų, mat smurtas žmonėms sukelia ilgai trunkančias depresijas, dėl to sumažėja jų darbo produktyvumas, ilgai tęsiasi reabilitacija, brangiai kainuoja vaistai. Kanadoje 2002 m. smurtą patyrusioms moterims gydyti išleista 1,1 mlrd. Kanados dolerių. Reikia turėti galvoje, kad tai tik tiesioginės išlaidos, o ne visa kaina.
Ieškoti pagalbos – gėda
Pernai baigtas tyrimas, kurio metu vertinta smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybė ir emocinė būsena. Apklaustos moterys, kurios gauna paslaugas nuo smurto nukentėjusioms moterims pagalbą teikiančiose institucijose.
Į moterų krizių centrus moterys pateko dėl smurto, kurį prieš jas naudojo partneriai, dažniausiai dėl to, kad buvo neblaivūs. Tai pabrėžė beveik 70 proc. moterų. Beveik pusė moterų sakė patyrė smurtą, kai susiginčijo, o beveik 40 proc. gavo „į kailį“, nes priekaištavo.
Tai, kad smurtas neigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, pabrėžė absoliuti dauguma (86,5 proc.) minėtų moterų. Du trečdaliai jų teigė, kad bent kartą gyvenime turėjo kraujosruvų, trečdalis patyrė akių ar ausų traumų, penktadalis – vidaus organų sužeidimų, dešimtadalis – persileido.
Moterų buvo klausiama, kokius jausmus jos patyrė po smurto. Dauguma moterų teigė, jog jautė bejėgiškumą ir pyktį, baimę, o trečdalis – pažeminimą.
„Visos tyrimo dalyvės smurtą patyrė ne pirmą kartą, tačiau anksčiau pagalbos ieškojo tik pusė apklaustųjų ir tik pas šeimos narius. Dauguma moterų gėdijosi to, ką patyrė, be to, jos nežinojo, kur galima kreiptis pagalbos, arba netikėjo, kad joms iš viso galima padėti, – sakė tyrimo vadovė Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė dr. Loreta Stonienė. – Į moterų krizių centrus patekusios moterys suprato, kad čia gali sulaukti pagalbos – 87,6 proc. jų pagalbą įvertino kaip efektyvią. Paaiškėjo, jog dauguma moterų tiki, kad prevencinės veiklos gali padėti spręsti smurto problemą, tačiau pačios įsikišti ir stabdyti smurtą nėra linkusios: tik pusė skambintų į policiją, jei kaimynystėje smurtautų.“
Pasak L.Stonienės, smurtas griauna šeimas. Tyrimo metu su smurtautoju nebegyveno beveik 60 proc. apklaustų moterų.
Skundžiasi vis daugiau
2010 m. Lietuvoje nuo sutuoktinio, partnerio ar sugyventinio padarytų smurtinių nusikaltimų nukentėjo 334 moterys: 21 nužudyta, 7 sunkiai sužalotos, 91 grasinta nužudyti, 11 išžaginta. 2011 m. pabaigoje priimtas įstatymas siekiant ginti asmenis nuo smurto privačioje erdvėje. Iš pradžių žmonės vangiai kreipėsi į policiją, bet vėliau įsidrąsino. Per metus dėl smurto artimoje aplinkoje policija registravo net 19,4 tūkst. iškvietimų, pradėjo 7,8 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Nuo smurto nukentėjo beveik 7 tūkst. moterų. 2013 metais dėl smurto artimoje aplinkoje policija gavo net 21 615 pranešimų.
Vis dėlto tai tik oficiali statistika. Tyrimo metu paaiškėjo, kad smurtą šeimoje patiria kas šešta.
Moteris – vyro nuosavybė
Nuo 2012 m. smurtą patyrusiems asmenims specializuotą kompleksinę pagalbą ėmė teikti Specializuoti pagalbos centrai. Jau po metų jie suteikė pagalbą beveik 5 000 žmonių.
„Įsigaliojus įstatymui labai sumažėjo smurtą patyrusių moterų, kurias reikėtų apgyvendinti, – teigė Biržų socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Šaknienė. – Anksčiau šios moterys su vaikais nuo smurtautojo slėpdavosi centre, o dabar iš namų turi išeiti smurtautojas. Vis dėlto smurto nesumažėjo – į centrą moterys ateina patarimo, neretai skambina telefonu. „Yra moterų, kurios lyg ir norėtų kreiptis į policiją, tačiau apsigalvoja. Joms atrodo, kad su vyru susitaikys ir vėl gyvens“, – sakė A.Šaknienė.
Dažniausiai, anot specialistės, taip elgiasi moterys, užaugusios šeimose, kuriose smurtavo tėvas, tad jos įpratusios būti aukomis. Todėl kai jos suauga, viskas kartojasi. „Šeimos modelį atsinešame iš tėvų namų, – tvirtino direktorė. – Stebiu šeimas, kurių motinos užaugo socialinės rizikos šeimose, dabar jų dukros turi savo šeimas. Ir abiejuose namuose smurtaujama.“
Smurto daugiau jaunesnėse šeimose, kur girtaujama ir kur žmonės gyvena neįteisinę savo santykių. „Atsirado vyrų migrantų, kurie keičia šeimas, kada tik panori. Vaikų jie neprižiūri, alimentų jiems nemoka“, – pridūrė specialistė. Tokie vyrai moterį linkę laikyti nuosavybe, su kuria galima daryti ką nori.
Raseinių krizių centro vadovė Asta Montvydienė pritarė kolegei, kad įsigaliojus įstatymui sumažėjo į centrą besikreipiančių moterų, tačiau centre padaugėjo vyrų. Juos lankyti elgesio keitimo programas įpareigoja teismai. 32 valandas smurtautojai turi mokytis bendrauti. Tačiau, pasak A.Montvydienės, ne visuomet pavyksta pasiekti gerų rezultatų, nes žmogus turi norėti keistis, be to, jis turi suvokti, ko mokomas. Ne paslaptis, kad daug smurtautojų yra riboto intelekto.
Lemia genai?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus polinkį į agresiją lemia biologiniai ir genetiniai veiksniai. Tačiau psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas nesureikšmina biologinių polinkių. „Jeigu taip būtų, visi būtume agresyvūs. Nuo to, ką esame išmokyti daryti su savo agresija, priklauso, ar ją nukreipsime į karjeros ar kažkokių kitų tikslų siekimą, ar į kitus žmones“, – teigė specialistas.
Pasak R.Milašiūno, dažniausia smurto priežastis – žmogaus bejėgiškumas, mat dažniausiai smurtauja bejėgiai arba smurtą ar priespaudą patyrę žmonės. Jie suranda subjektą, kuris toks pat bejėgis, tik silpnesnis. Mokykloje toks elgesys akivaizdžiausias. Vyrai, kurie taip elgiasi, yra kaip vaikai – nepasitiki savimi, nes patys buvo nuvertini, iš jų buvo šaipomasi.
„Tokie žmonių santykiai buvo sovietinėje sistemoje – tada visi „žinojo“ taisykles: tėvai geriau žino, o vaikas turi paklusti. Todėl taip auklėjami berniukai užaugo iki monstrų, kurie kankina savo šeimas“, – sakė psichoanalitikas.
Tačiau smurto priežasčių jis mato ir dabartiniame pasaulyje: „Dažnai sakome, kad laisvoji rinka viską sutvarkys, į vandenį įmestas žmogus turi pats išplaukti. Bet ne visi moka ir gali plaukti. Todėl žmogus jaučiasi bejėgis. Pasižiūrėkite, kokie mums pavyzdžiai rodomi – milijonus uždirbę verslininkai, supermenai. Žmogus supranta: jeigu mano atvaizdo nėra ant žurnalo viršelio, vadinasi, esu niekas. O tai, kad esame žmonės ir galime klysti, užmirštama.“
Praėjusią savaitę Ministrų kabinetas patvirtino Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą, kuri turėtų padėti sumažinti smurto artimoje aplinkoje lygį. Ketinama šviesti visuomenę, tobulinti teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos specialistų kompetenciją. Taip pat ketinama tobulinti kompleksinės pagalbos teikimą smurtą patyrusiems žmonėms.
