Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Kovojant su smurtu prieš moteris, labai svarbu stiprinti paramos sistemą, kuri garantuotų, kad pažeidėjai būtų nubaudžiami, sako Jungtinių Tautų atstovas Babatunde Osotimehinas. „Ataskaitos rodo, kad vienoje Ramiojo vandenyno bendruomenėje 40 proc. vyrų mano, jog prievartauti moteris normalu, nes niekas niekada nė vieno iš jų nesuėmė ar nenubaudė“, – teigia jis.
Švedijos parlamento narė Ulrica Karlsson įsitikinusi, kad, norėdami padėti smurtą patiriančioms moterims, politikai privalo pamiršti visus partinius nesutarimus ir vykdyti tęstinę politiką: „Aš priklausau konservatorių partijai. Esu už legalų ir saugų abortą. O krikščionių demokratų partijos lyderis pasiūlė įstatymą, kad moterys iš tų šalių, kur abortas nelegalus, atvyktų čia jo pasidaryti.“
Švedės mažiau bijo kreiptis pagalbos
„Visų moterų namai“ – vieta Stokholme, kurios adreso nerasi. O, vyrams sužinojus, kad jų žmonos ar draugės su vaikais ten apsistojusios, jos perkeliamos į kitų moterų krizių centrus. Dažnai – kitame mieste. Švedijoje yra 190 tokių moterų namų, tačiau dažnai dėl užimtumo nėra vietų. Šie, kuriuose vienu metu telpa 15 moterų su vaikais, pernai „ne“ turėjo pasakyti 170.
„Visos moterys, kurios čia atvyksta, yra patyrusios seksualinį, fizinį, psichologinį ar ekonominį smurtą, – sako Brigit Steehag, dirbanti su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis. – Skaičiai Švedijoje panašūs į kitų Vakarų Europos šalių, Amerikos, Kanados. Tačiau tai lieka didžiule nacionaline sveikatos problema.“
Tokių centrų ištakos Švedijoje – įvairūs moterų judėjimai, pasakoja koordinatorė. Todėl daugiausia moterys dirba su moterimis, nors reikėtų, kad labiau įsitrauktų ir vyrai. Vienas dalykas, kurį svarbu įsiminti, sako švedė, yra tai, kad moterų namuose pagalbą reikia suteikti priklausomai nuo smurto pobūdžio, nes kiekvienu atveju reikia skirtingų žinių. Tačiau drauge daug kas ir panašu, nes smurto priežastys – noras demonstruoti jėgą, kontrolę.
„Kai Švedijoje pradėjome dirbti, padėtis priminė tokią, kokia dabar yra tik neseniai su tuo pradėjusiose kovoti šalyse. Žmonės rimtai nepriėmė psichologinio smurto. Tik tuomet, kai moterys kraujuodavo ant grindų, tai tapdavo problema. Tačiau daug metų sunkiai dirbome, kad tokio mentaliteto atsikratytume“, – kalba koordinatorė.
Skaičiai Švedijoje skirtingi. Vieni sako, kad ketvirtadalis, kiti – kad daugiau nei trečdalis moterų patyrusios fizinį smurtą. Neretai tai migrantų kilmės moterys. Dar viena problema ta, kad ir progresą sunku įvertinti, sako Ulrica Karlsson, Švedijos parlamentarė, visų partijų grupės Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimais vadovė.
„Manau, kad visose šalyse padėtis maždaug panaši. Viskas priklauso nuo to, kokio gerumo tavo duomenys. Daug dirbu šiais klausimais – svarbu įstatymų bazė ir teismai, kai visuomenė jais labiau pasitiki, daugiau žmonių praneša esantys aukos“, – pabrėžia U. Karlsson.
Ji prisimena, kaip vienoje šalyje policininkas gyrėsi, esą jie neturi smurto problemos. Bet parlamentarė įsitikinusi, kad taip yra tik todėl, kad niekas nenuėjo pasisakyti, nes nepasitiki policija. „Švedijoje nežinoma, kaip keičiasi skaičiai. Juk kai daugiau žmonių ateina pranešti esantys aukos, nežinome, ar tai reiškia, kad padaugėjo smurto atvejų, ar daugiau žmonių apie juos praneša, – svarsto U. Karlsson. – Mokslinių studijų šia tema nedaug, bet manoma, kad tiesiog daugiau žmonių ateina pasisakyti.“
Portugalėms – pirmenybė gauti socialinę paramą
Švedijos parlamente, diskusijų apie moterų teises klausantis princesei Victoriai, dainuojant žmogaus teisių gynėjai „Eurovizijos“ žvaigždei Loreen, nuolat skambėjo skaičiai. Prancūzijoje kas tris dienas dėl smurto miršta moteris, Turkijoje smurtą patiria kas antra.
Portugalijos parlamentarė Monica Ferro sako, kad šalis imasi itin aktyvių priemonių kovoti su smurtu net esant finansinei krizei: „Moterys, kurios yra smurto namuose aukos ir yra bedarbės, Portugalijoje gauna pirmenybę darbo biržose. Ten jas priima labai diskretiškai, privačiai, kad niekas nesužinotų, kas joms nutiko.“
Be to, pabrėžia parlamentarė, moterys, kurios buvo išstumtos iš namų, atsidurdavo moterų namuose, kurių Portugalijoje netrūksta. „Tačiau tai reiškia tolesnę jų viktimizaciją, nes jos buvo priverstos gyventi ten, kur neturėjo sąlygų auginti vaikus ir kurti gyvenimo. Todėl moterys turi pirmenybę į socialinį būstą“, – kalba M. Ferro.
Jos teigimu, pernai skaičiai šiek tiek sumažėjo, bet atsakingi asmenys dar nėra tuo patenkinti, nori, kad sumažėtų ir smurto, ir mirčių dėl jo: „Žinoma, tai truks ilgai, bet tai nereiškia, kad sėdime rankas sudėję ir laukiame rezultatų. Vis dar nepriimtina, kad 30 moterų kasmet miršta kaip smurto aukos.“
Vis dėlto Europa moterims – viena saugiausių vietų. Čia dauguma šalių turi griežtus įstatymus, kuriais apsaugo nuo smurto, baudžia pažeidėjus, be to, galioja įvairios konvencijos. Rugpjūtį bus ratifikuota dar viena – Stambulo konvencija, kuri moterims turėtų suteikti dar didesnę apsaugą.
Blogiausia padėtis – Afganistane ir Pakistane
Blogiausi rodikliai – Afganistano. Parlamentarė Fawzia Koofi, buvusi pirmąja pralamento pirmininke, gimė šeimoje, kuri laukė berniuko, todėl buvo palikta mirti saulėje. Pasaulio parlamentarams ji sakė besidžiaugianti galėdama būti Švedijoje – šalyje, kur mama būti geriausia, nors pati kilusi iš šalies, kur moterų padėtis blogiausia.
LRT radijui ji sako, kad smurto padėtis Afganistane nė kiek negerėja ir tarptautinei bendruomenei neskiriant dėmesio. Smurtas namuose, nebaudžiamumo kultūra prisideda prie didelio smurto prieš moteris: išprievartavimų, kankinimų, žudymų, garbės atėmimo. F. Koofi teigimu, kai tik tarptautinė bendruomenė atvyko į Afganistaną, moterų teisių klausimas buvo visų dėmesio centre. Buvo net kvotos, kiek moterų turi būti parlamente – dėl to dabar jų čia yra ketvirtadalis.
„Tačiau vėliau tarptautinė bendruomenė nukreipė dėmesį kitur – į taiką ir susitaikymą ar bent jau santykius su Talibanu gerinimą, ir moterų teisės tapo šalutiniu dalyku. Todėl dabar daugėja smurto prieš moteris. Prie to prisideda ir skurdas, neišsimokslinimas. Bandėme ir įstatymą priimti, bet jis buvo sustabdytas ekstremistų. Manau, tarptautinė bendruomenė galėtų užtikrinti, kad moterų klausimai liktų aukštai darbotvarkėje. Socialinis teisingumas juk lygiai taip pat svarbu, kaip taika ir saugumas“, – pabrėžia Afganistano parlamentarė.
Ne ką geresnė Pakistano padėtis, kur kultūrinės, genčių ir religinės praktikos prisideda prie to, kad tai trečia blogiausia pasaulyje šalis pagal smurto prieš moteris rodiklius.
Mahtab Akbar Rashdi, buvusi televizijos žvaigždė, dabar – parlamentarė, tikina, kad yra imamasi priemonių įvairiuose sektoriuose: „Provincijoje, iš kurios esu, Pietų Pakistane, dirbame su įstatymais prieš smurtą namuose, išprievartavimus. Stengiamės, kad būtų galima DNR testais patikrinti, kas nusikaltėlis. Be to, Nacionalinės genčių asamblėjos džirgos sėdi ir prekiauja mergaitėmis. Stengiamės to atsikratyti. Yra labai stiprių balsų, bet problema išlieka.“
Nemažai vyrų mano, kad seksualinė prievarta – normalu
„Norite nuoširdaus atsakymo? Reikia atsikratyti vyrų“, – paklaustas, kaip mažinti smurtą prieš moteris, sako Jungtinių Tautų (JT) Gyventojų fondo vadovas Babatunde Osotimehinas. Pasak jo, reikia tobulinti seksualinį švietimą, užtikrinti, kad berniukai ir mergaitės būtų mokomi gerbti vienas kitą ir ypač berniukai suprastų, kokia svarbi lygybė, kad moterys ir mergaitės yra gyvenimo partnerės.
„Kitas dalykas – stiprinti paramos sistemą moterims, kuri garantuotų, kad pažeidėjai būtų nubaudžiami. Mūsų ataskaitos rodo, kad vienoje Ramiojo vandenyno bendruomenėje 40 proc. vyrų mano, jog prievartauti moteris normalu, nes niekas niekada nė vieno iš jų nesuėmė ar nenubaudė“, – teigia B. Osotimehinas.
Įstatymų ir policijos, pabrėžia JT atstovas, neužtenka – reikia, kad jie veiktų. Kitas svarbus dalykas – moterys dėl šių dalykų per ilgai tyli, nekalba, nenori, kad kas kištųsi. Tai turi liautis.
Švedų partijos problemą sprendžia vieningai
Švedijos parlamentarai iš kitų išsiskiria tuo, kad, užuot gyręsi progresu, visose su moterų teisėmis susijusiose srityse vardija tai, ką dar reikia nuveikti. Seksualinį švietimą, anot jų, užtikrina įstatymai, bet kai kurie mokytojai ne tokie geri. Be to, mažėjant sergančiųjų AIDS ir ŽIV, mažiau kas naudoja prezervatyvus.
Kaip sako U. Karlsson, norint suformuoti gerą teisinę ir įstatyminę bazę, patarimas galėtų būti toks: pamiršti visus partinius nesutarimus ir vykdyti tęstinę politiką bent kai kuriais klausimais. „Aš priklausau konservatorių partijai. Esu už legalų ir saugų abortą. O krikščionių demokratų partijos lyderis pasiūlė įstatymą, kad moterys iš tų šalių, kur abortas nelegalus, atvyktų čia jo pasidaryti“, – pastebi Švedijos parlamentarė.
Ji pabrėžia, kad jau kelis dešimtmečius šiuos klausimus Švedijos partijos sprendžia vieningai ir nebediskutuoja apie tai, o siekia tikslo skatinti moterų reprodukcines teises: „Dirbame su žmonėmis, su kuriais kitais klausimais visiškai nesutariame. Manau, kad tai – mūsų stiprybė, nes po naujų rinkimų nauja vyriausybė ir toliau dirbs tais pačiais klausimais.“
Smurtui prieš vyrus dėmesio beveik neskiriama
Portugalė M. Ferro įsitikinusi, kad svarbu nepamiršti ir smurto prieš vyrus: „Manau, kad tam skiriama per mažai dėmesio. Žmonės žino, kad toks fenomenas yra, tik niekas apie tokius atvejus nepraneša. Dažniausia to priežastis yra kultūriniai dalykai – vyriškumo įvaizdis pagal seksistinį naratyvą.“
Tačiau vyrais tokiais atvejais, pabrėžia parlamento narė, yra dvigubos aukos, nes ne tik patiria smurtą, bet ir nejaučia turintys galimybių apie tai pranešti ir būti apsaugoti. O Portugalijoje apie 10 proc. smurto aukų yra vyrai.
M. A. Rashdi iš Pakistano apgailestauja, kad tokia padėtis susiklostė religinio ekstremizmo fone. Pakistane apie tai niekada nebuvo net girdėta, bet atkeliavo iš Afganistano. „Talibanas reiškia „žinių siekėjus“, o iš tiesų jie – prieš išsimokslinimą. Reikia kovoti su religiniu ekstremizmu, bet, apskritai kalbant, jokia religija nėra prieš moteris ar prieš žmoniją. Aš – musulmonė ir galiu pasakyti, kad mūsų religija labai liberali ir progresyvi. Interpretacija yra kitas reikalas“, – mano ji.
Pakistano atstovė įsitikinusi, jog emancipuotos ir išsilavinusios šios šalies moterys, kurios dirba asamblėjose, parlamentuose, kalbėdamos apie problemas, apie kurias vyrai nekalba, turi stengtis, kad jie suprastų, jog tai ir jų problema jau vien todėl, kad turi dukras, anūkes – jos irgi kentės, jeigu jie kuo greičiau nepriims sprendimų.
Smurtą stabdo išsimokslinimas
„Visų moterų namų“ koordinatorė pastebi, kad vyrų smurtas prieš moteris – labai dažna problema, o daug moterų galvoja, kad yra vienos, kad tai jų kaltė: „Iš tikrųjų tai vyrų problema. Pagalbos yra, tik reikia pačioms suvokti, kad ji reikalinga. Ne visos moterys gali išeiti iš karto, vos tik yra sumušamos. Išeiti sunku, bet svarbiausia prisiminti, kad gėda ne tau, o tam, kuris smurtauja. Ir nereikia gėdytis, jei negali išeiti.“
JT Gyventojų fondo vadovas B. Osotimehinas LRT radijui sako, kad bene svarbiausia vis dėlto moterims ir mergaitėms suteikti išsimokslinimą, nes jis garantuoja daugiau laisvės. „Jei esi išsilavinęs, lengva išeiti iš tokių santykių. Bet jei imi galvoti, kas tuos vaikus augins, kas mokės už jų mokslą, tada kenti“, – mano jis.
B. Osotimehinas pasakoja apie Meksikoje atliktą eksperimentą, kai kavos augintojoms buvo duota pinigų verslui gerinti. Jos pasamdė vadybininką, kuris pasirūpino naujais pasėliais, pakavimu – praktiškai įkūrė įmonę, todėl moterys metų pabaigoje gaudavo dividendus. Po trejų metų jos buvo labai laimingos ir dėkingos.
„Mums išvykstant, viena moteris, kuri visą laiką tylėjo, pakomentavo: „Svarbiausia, kad dabar jis negalės manęs mušti, nes aš moku už vaikų mokslus, juos maitinu ir rengiu.“ Man atrodo, labai svarbu ir žmogaus orumas“, – prisimena JT atstovas.
Po Kairo susitikimo, kuris laikomas itin svarbiu momentu kovojant už moterų teises pasaulio mastu, praėjo lygiai 20 metų, bet ne tokie geri ne tik smurto prieš moteris rodikliai. Nors gimdyvių mirčių skaičius pasaulyje sumažėjo perpus, 200 mln. neturi galimybių naudotis kontracepcija. Vis dėlto parlamentarai iš viso pasaulio kaip susitarę teigia, kad tokie susitikimai tarsi priminimas savo šalyse kalbėti garsiau, kad tokioje kovoje jie ne vieni. O norint galima viską pasiekti, net jei, kaip Švedijai, prireiks gero šimtmečio.
