Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje antsvoris ir nutukimas pasiekė epidemijos mastą – serga jau beveik 60 proc. asmenų. Manoma, kad 2032 m. daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje gali sirgti nutukimu.
Apie situaciją Lietuvoje ir kaip kovoti su nutukimu su Lietuvos nutukimo asociacijos vadove, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docente Aukse Domeikiene kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Kada antsvoris jau laikomas nutukimu?
Gydytoja priminė, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nutukimo diagnostika yra ganėtinai paprasta – žmogus, turintis galimybę pasisverti ir pasimatuoti savo ūgį, gali pats apsiskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI).
„Formulė yra tokia – svoris dalinamas iš ūgio kvadratu. Bet dabar yra labai daug įvairių programėlių, kur žmogus gali nesukdamas galvos įvesti duomenis ir gauti KMI rodmenį.
Jei KMI yra virš 25 ir nesiekia 30, tai yra laikoma, kad žmogus turi antsvorį. Jei KMI daugiau nei 30, tai jau yra nutukimas. Be abejo, šis rodmuo nėra standartas – jei žmogus sportuojantis ir turi didelę raumenų masę, pasitelkiami kiti metodai“, – aiškino A. Domeikienė.
Ji konstatavo, kad situacija, kalbant apie antsvorį turinčius ir nutukusius žmones, Lietuvoje nedžiugina.
„2019 m. duomenimis, 57 proc. gyventojų turėjo per didelį kūno svorį – 38 proc. turėjo antsvorio, o 19 proc. buvo nutukę. Tai laikykime, kad kas penktas žmogus yra nutukęs. Šis rodiklis panašus į Europos, bet yra šiek tiek didesnis.
Kas nėra labai palanku ir prognozuoja blogą sveikatą – per pastaruosius 2 dešimtmečius antsvorio ir nutukimo didėjimas tarp vaikų ir paauglių. Tai yra labai blogas rodmuo, nors mūsų rodikliai kiek mažesni nei Europos Sąjungoje“, – konstatavo Lietuvos nutukimo asociacijos vadovė.
Gero gyvenimo kaina?
Paklausta, kas labiausiai lemia šios problemos augimo mastą, pašnekovė konstatavo, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos turi savo kainą.
„Antsvorio ir nutukimo didėjimas siejamas su mūsų civilizacijos vystymųsi – mes geriau gyvename, mums nereikia medžioti maisto, jo kartais nereikia net auginti, daug laiko mes praleidžiame sėdėdami, nes didžioji dalis dirba sėdimą darbą, taip pat vaikai, moksleiviai daug laiko praleidžia sėdėdami.
2019 m. duomenimis, 57 proc. gyventojų turėjo per didelį kūno svorį – 38 proc. turėjo antsvorio, o 19 proc. buvo nutukę. Tai laikykime, kad kas penktas žmogus yra nutukęs.
Kadangi mūsų gyvenimas tapo sėslus, pakito elgsena, fizinis aktyvumas, mityba, to pasekmė – nutukimas. Dabar maisto nereikia auginti ar ieškoti gamtoje – užtenka nueiti į parduotuvę ir nusipirkti – dažnai net nereikia jo gamintis.
Gerėjant gyvenimo sąlygoms net nepastebėjome, kaip pradėjome mažiau judėti, mažiau gaminti, taip pat atsirado labai daug streso kasdieniame gyvenime, ilgas buvimas socialinėse medijose, o ilgas stresas taip pat labai siejamas su svorio didėjimu. Daug įtakos turi ir žalingi įpročiai, tad realiai mūsų gyvenimo būdas ir elgsena lemia, kad antsvoris ir nutukimas didėja“, – komentavo A. Domeikienė.
Teiks rekomendacijas, kaip kovoti su nutukimu
Neseniai Lietuvos nutukimo asociacija kartu su kitomis draugijomis parengė dokumentą, kuriame pateikti nauji pasiūlymai kovai su nutukimu.
„Labai džiaugiuosi, kad nutukimo gydymo specialistai – endokrinologai, dietologai, bariatriniai chirurgai kartu susėdome prie bendro stalo ir nusprendėme, kad reikia kurti rekomendacijas, ko Lietuvoje dar nėra.
Šios rekomendacijos skirtos visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistams, kad padėtų jiems greičiau diagnozuoti nutukimą. Ten pateiktos rekomendacijos, kaip atskirti skirtingas nutukimo rūšis, kaip padėti žmonėms, sudaryti ilgalaikės priežiūros planą, tai mes labai tuo džiaugiamės, nes tai atveria naujas galimybes“, – komentavo docentė.
Laiko apsileidusiais ar tinginiais
Pasak jos, didelė vis dar liekanti problema visuomenėje ir visame pasaulyje – nutukimu sergančių žmonių stigmatizavimas.
„Nutukęs žmogus dažnai visuomenėje sulaukia negatyvaus įvertinimo, neretai visuomenė sieja nutukimą su žmogaus charakteriu, net vertina juos kaip tingius ir apsileidusius. Šis dalykas yra labai blogas, nes šie žmonės serga šia liga kaip bet kuria kita – diabetu, arterine hipertenzija ir turi gauti pagalbą.
Bet dažniausiai jie slepiasi, nenori eiti į sveikatos priežiūros įstaigas ieškoti pagalbos, bijo, kad juos visus teis, nesuteiks pagalbos. Todėl mes visuomenę turime edukuoti, kad turime suteikti pagalbą tokiems žmonėms, nevertinti jų, nepašiepti. Toks stigmatizavimas veda ir prie didelių valgymo, psichikos sutrikimų skaičių“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Kviesdama nebijoti kreiptis pagalbos A. Domeikienė pabrėžė, kad į gydytojus būtų gerai kreiptis kuo anksčiau – dar neatsiradus nutukimui, esant tik antsvoriui.
„Pačiam žmogui būna labai sunku įvertinti situaciją, nes už nutukimo slepiasi ir genetiniai sindromai, taip pat gali būti endokrininės, kitos ligos, kurias reikėtų išsiaiškinti kuo anksčiau.
Tad žmogaus prašome tik vieno dalyko – kad ateitų kuo greičiau. Tada jau specialistai sudaro planą – padeda keisti elgseną, mitybą, fizinio aktyvumo įpročius, padeda suprasti, kaip susitvarkyti su stresu, žalingais įpročiais ir panašiai“, – pastebėjo specialistė.
Gydytoja pabrėžė, kad su kiekviena liga galima susigyventi ar ir ją įveikti – tereikia nebijoti kreiptis pagalbos.
