Kai kurie politikai mano, jog tokie uostamiesčio valdininkų sprendimai išties prasilekia su sveiko proto logika. Europos Sąjungos (ES) pinigai esą švaistomi, o mieste sukuriama tik darnaus judumo parodija.
Daugiau nei pusę milijono eurų Klaipėdos valdininkai ryžosi išleisti galimybių studijai. Ji skirta įvertinti, kokios uostamiestyje yra tramvajaus ar greitųjų elektrinių autobusų tinklo vystymo galimybės.
Spręs ką pasirinkti: greituosius elektrobusus ar tramvajų
Galimybių studijoje bus analizuojami variantai, padėsiantys klaipėdiečiams per 10 minučių nuo pietinės miesto dalies pasiekti senamiestį, o dar per 5 minutes ir miesto ligoninę.
„Klaipėdos miestas baigia rengti strateginį darnaus judumo planą. Jo rengėjai diskusijose su Klaipėdos įvairiomis visuomenės grupėmis nusprendė, kad uostamiesčiui reikalingas netaršus, greitaeigis transportas,” - portalui tv3.lt teigė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Politikai dėl tokio transporto jau apsisprendė. Galimybių studija turėtų tik parodyti kuriais keliais žengti, kiek tam reikės pinigų bei kokius veiksmus atlikti.
„Gavome paramą daugiau negu pusę milijono eurų ir galimybių studiją per metus turėtume parengti. Gauti visus reikalingus atsakymus, ne tik kaip nutiesti šitą greitojo viešojo transporto liniją išilgai per visą miestą, bet ir kaip organizuoti privažiuojamuosius maršrutus, kaip turėtų judėti sunkiasvoris transportas, kaip priemiesčio gyventojai pasiektų Klaipėdos miestą,“ - teigė A. Šulcas.
Šiuolaikiškas tramvajus nekeltų vibracijos, dulkių, cheminėmis medžiagomis neterštų miesto.
„Klaipėdos miestas yra suspaustas tarp pramonės ir valstybės pastangomis vis labiau klaipėdiečiai atribojami nuo jūros ir marių, todėl jie nusipelno turėti labai gražų viešąjį transportą,“ - įsitikinęs vicemeras.
Galimybių studijai - tarptautinis konkursas
Galimybių studijoje bus nustatytos trasos, išlaidos, apimtys, darbų etapai, finansavimo šaltiniai. Jei paaiškėtų, kad tramvajus reikalingas, jis įrengiamas būtų remiantis viešojo ir privataus sektorių partneryste.
„Miestui vienam, tai kainuotų keliasdešimt milijonų eurų, tai būtų sudėtingas, tačiau įmanomas reiškinys, bet tektų ieškoti Lietuvos valstybės paramos, paramos ES fonduose. Reikia suvokti, kad tokios transporto priemonės Lietuvoje nėra, jos nėra ir mūsų teisės aktuose. Tūlas Lietuvos gyventojas pamatęs kažką panašaus gatvėse, greičiausiai net nežinotų kaip elgtis, juk net kelių eismo taisyklėse nėra tokio aprašo. Tad procesas įrenti tramvajų būtų pakankamai sudėtingas, bet viliamės, kad rezultatas būtų labai puikus,“ - įsitikinęs A. Šulcas.
Planuojamas konkursas galimybių studijai parengti, tikėtina, bus tarptautinis. Mat Lietuvoje įmonių, kurios būtų rengusios tokius planus, vargu ar yra.
„Klaipėda linijinis miestas, jo ilgis keliasdešimt kilometrų, todėl ir ieškome būdų įrengti greitaeigį, netaršų transportą. Jam važiuojant visur nušvinta žalia spalva, jis turi pirmenybę, visas kitas transportas sustoja, todėl jis gali išvystyti didelį greitį,“ - kalbėjo A. Šulcas.
Darnaus judumo parodija
Išleisti pusę milijonų eurų, išsiaiškinant reikia Klaipėdai tramvajaus ar ne – per didelė prabanga, mano politikė Nina Puteikienė. Ypač dabar, kai mieste vyksta daug pokyčių susijusių su uosto plėtra.
„Šiuo metu Klaipėdoje vyksta sprendimai dėl labai svarbių pokyčių susijusių ne tik su miestu, bet ir su uosto plėtra. Tad kaip ji ir šie naujieji sprendiniai susiję su tramvajumi ir elektrobusais derės tarpusavyje? Juk dar neprieita prie uosto plėtros detaliųjų planų, nėra aišku, kur ir kokios bus transporto apkrovos, kaip jos veiks miestą,“ - teigė N. Puteikienė.
Politikės nuomone, dabartinė eismo situacija mieste nepatenkinama. Vis nepavyksta išspręsti su eismu susijusių uosto keliamų problemų, be to ir lėšos skirtos darniam judumui, leidžiamos neapdairiai.
„Klaipėdoje pastaruosius 5 metus labai daug šnekama apie darnų judumą. Kol kas aš matau tik darnaus judumo parodiją. Taikomi sprendiniai yra anaiptol neekonomiški, neprotingi ir netgi dažnai prasilenkiantys su sveiko proto logika. Pirmiausia kalbu apie „park and ride“ aikštelę, į kurią ir toliau investuojama, nors ji neatlieka savo funkcijos,“ - mano N. Puteikienė.
Darniam judumui skirti pinigai leidžiami ne tam, kad sumažinti transporto apkrovas mieste, o atvirkščiai: tam, kad klaipėdiečiai ar miesto svečiai naudotųsi savo transporto priemonėmis.
„Darniajam judumui skirti pinigai buvo leidžiami planuojant tokius dalykus, kaip Pamario gatvės, jungiančios Melnragę su Giruliais platinimui. Iškertant medžius ir įrengiant papildomų vietų aikštelę automobiliams. Juk ta miesto dalis prie jūros, turėtų būti atlaisvinta nuo transporto, pavyzdžiui, gerinant dviračių takus. Taikomos tokios priemonės, kurios skatintų gyventojus palikti automobilius, kad ir minėtoje „park and ride“ aikštelėje. Iš čia, intensyviausiu vasaros mėnesiu, būtų galima daryti nemokamas viešojo transporto keliones prie jūros,“ - svarsto N. Puteikienė.
Politikė sako, jog dažnu atveju pinigai iš Europos Sąjungos fondų naudojami neapdairiai.
„Kai mes sakome, kad tie pinigai iš ES yra ne mūsų, tai mes darome didelę nuodėmę, juk mes esame ES dalis. Tačiau klausimas, ar tie pinigai padės mūsų miestui vystytis ar tik padidins socialinę atskirtį, juk studijos rengėjai gaus didelius pinigus, ir tiek,“ - įsitikinusi politikė ir sako, jog šiuo metu būtina išspręsti įvažiavimo į Klaipėdą problemas, o ne svarstyti apie tramvajaus galimybę.
„Kaip žinia Klaipėda vis labiau nubyra į priemiesčius. Tad didžiausios problemos kyla įvažiuojant ir išvažiuojant iš miesto. Tokias bėdas būtų galima ir be tramvajaus išspręsti,“ - mano N. Puteikienė.
Tramvajus Klaipėdoje buvo uždraustas
Klaipėda yra pirmasis ir vienintelis miestas Lietuvoje, kada nors turėjęs elektrinį tramvajų. Jis uostamiestyje buvo paleistas 1904 m. Klaipėdos elektrinės gaminama energija aprūpintas tramvajaus tinklas jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru bei atskirais priemiesčiais. Teigiama, kad 1934 m. privataus vietinio radijo savininkų reikalavimu Klaipėdoje tramvajų eismas buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Visgi likviduoti tramvajų buvo nuspręsta dėl jo nusidėvėjimo bei lėšų nebuvimo jam atnaujinti ir plėsti. Kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę. Tramvajus mieste atgaivintas sovietmečiu (1950 m.), tačiau nebuvo populiarus, todėl 1967 m. uždarytas.
2001 m. uostamiesčio Tarybos patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane suformuluota idėja nutiesti greitojo tramvajaus liniją. 2003 m. savivaldybės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai parengė visų rūšių miesto transporto vystymo galimybių studiją. Mokslininkai tada siūlė Klaipėdoje nutiesti dvi tramvajaus linijas. Vieną, jungiančią pietinius uostamiesčio rajonus su geležinkelio stotimi, kitą – besitęsiančią iki ligoninių komplekso.
Diskusija dėl tramvajaus Klaipėdoje vyko ir prieš kelerius metus, tačiau tada rengta studija atskleidė, jog tramvajaus linijai keleivių srautai Klaipėdoje per maži.
Vilniečiai taip pat svajojo apie tramvajų
Vilniuje, nuo 2003 metų, studijos dėl tramvajaus buvo parengtos net 3. Joms išleisti milijonai, tačiau tokia transporto priemonė sostinėje neįrengta. Pagrindinis motyvas – nepakankamas būsimų keleivių srautas bei problemos būdingos visoms tramvajų sistemoms.
Kadangi tramvajus juda viename lygyje su gatvės eismu, kitas gatvės transportas neišvengiamai susiduria su nepatogumas. Tramvajus turi pirmumą sankryžose, tad formuojasi automobilių spūstys. Gatvėse, kuriomis eina tramvajaus maršrutai, neretai tenka visai uždrausti gatvės eismą dėl vietos trūkumo.
