„Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.
Pasak finansų ministrės, tiesioginį sankcijų poveikį labiausiai jaučia „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdosjūrų uostas, tačiau didžiausia žala vis tiek yra patiriama dėl karo.
„Tikrai ne sankcijos daro žalą mūsų ekonomikoms, tačiau karas ir, sakyčiau, Rusijos ikikariniai veiksmai keliant energetines produktų kainas ir ribojant jų pasiūlą Europai, ir tą pasiūlą dabar ribojant dar labiau, kai energetinės prekės yra naudojamos kaip ginklas“, – kalbėjo ministrė.
Nepaisant karo poveikio, G. Skaistė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs.
„Nepaisant to, kad situacija yra sunki ir esam paveikti visi, ekonominis augimas išlieka. Jeigu mes iš pradžių prognozavome Lietuvos ekonomikos augimą šiemet virš 4 proc., tai dabar jis išliks, tačiau bus tik apie 1,6-2 proc., kitąmet – apie 3 proc.“, – sakė finansų ministrė.
„Ukrainiečiams yra gerokai sunkiau, todėl bet kokie veiksmai, kurie gali prisidėti prie to, kad bus paveiktas Rusijos elgesys – turi būti daromi, o kalbėjimas apie sankcijų kainą yra klaidingas, ne ta puse pasuktas klausimas“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, bet kokiu atveju galimi praradimai dėl sankcijų yra mažesni nei nieko nedarymas.
„Kaštai įgyvendinant sankcijų režimą yra gerokai mažesni nei jie galėtų būti, jei mes nieko nedarytume“, – pabrėžė ministrė.
Europos Komisija (EK) liepą pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,9 proc. Gegužę EK prognozavo, kad jis augs 1,7 proc. EK nuomone, 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc.
Lietuvos bankas (LB) birželį prognozavo, kad šiemet BVP augimas sieks 2,1 proc. – 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovo mėnesį. Kitais metais ekonomikos augimas, LB teigimu, turėtų paspartėti iki 3,4 proc.
