Vilniaus oro uoste šalį paliekančių lietuvių netrūksta. Čia matote, kokia eilė nusidriekia skrydžio į Prancūziją registracijoje. Vieni išlydi savo atžalas į aukštąsias mokyklas užsienyje.
„Jaunimas nori išlėkti, gal tai ir gerai. Gal Vilniuje, didesniuose miestuose yra kitų sprendimų, bet, pavyzdžiui, rajonuose vaikai turi mažas pajamas, įgyja išsilavinimą, nori užsidirbti, nori gyventi, ieško galimybių“, – sako dukrą į Paryžių išlydintis vyras.
Kiti važiuojantys jau turi konkrečias darbo vietas.
„Laivų gamykloje, apšiltinam laivus, stato laivus. Ten geriau apmokamas darbas“, – sako į kelionę susiruošęs vyras.
O štai tauragiškis važiuojantis į užsienį sako, kad Tauragėje sunkoka: „Yra ten, bet lentpjūvės ir pasirinkimo ten nėra, 500 duoda, dirbk kaip nori, geriausiai vis tiek neduoda daugiau kaip 500.“
Apie masiškai emigruojančius lietuvius specialistai kalba kiekvienais metais, tačiau, anot Registrų centro, situacija nėra beviltiška. Lietuvoje esą vis dar gyvena daugiau nei 3 milijonai žmonių. Negana to, Registrų centras priduria, kad tendencijos gerėja. Nors dėl emigracijos bei neigiamo mirtingumo ir gimstamumo santykio per dvejus metus netekome beveik 48 000 gyventojų, beveik viso Alytaus miesto, tendencijos keičiasi. Lietuva esą nyksta lėčiau.
„Registrų centro duomenimis, tiksliau, gyventojų registro duomenimis, metų pradžioje mes buvome užfiksavę kiek daugiau nei 3 000 000 gyventojų, kurie buvo savo gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvoje. <…> Teigiama tendencija yra ta, kad tas mažėjimas metai iš metų, jis yra lėtėjantis“, – sako Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Vieni oro uoste sutikti lietuviai tiki šiomis tendencijomis ir priduria, kad situacija taisosi, nes dalis emigravusių giminaičių grįžta. Oro uoste sutikti žmonės sakė, kad žino tokių, kurie jau grįžo, bet statistika visgi linkę abejoti.
Su Registrų centro duomenimis iš dalies nesutinka ir Statistikos departamento specialistai. Jie pritaria, kad Lietuvos nykimas lėtėja, tačiau aiškina, kad ne visi žmonės Lietuvoje gyvena nuolat. Nuolatinių gyventojų Lietuvoje esą mažiau, beveik 2 milijonai 800 tūkstančių žmonių.
„Tai yra skirtumas apie 200 000 gyventojų, kurių mes neįtraukėme į savo nuolatinių gyventojų skaičių“, – sako Statistikos departamento atstovė Danguolė Svidlerienė.
Kiti specialistai priduria, kad Statistikos departamentas ir Registrų centras naudoja skirtingas skaičiavimo metodikas. Tačiau esą galima tik spėlioti, kodėl paklaida tokia didelė.
„Iš kur tokia didelė paklaida, galima galvoti, galbūt Lietuvoje yra apie 67 000 žmonių, kurie neturi pastovios gyvenamosios vietos, gal jie yra kažkaip neapskaitomi. Galbūt Statistikos departamentas vertina nuolatinius Lietuvos gyventojus, o nuolatinis Lietuvos gyventojas tas, kuris čia gyvena ne mažiau kaip metus, arba kuris čia jau yra gyvenęs, sugrįžta“, – tikina mokslininkas Rolandas Tučas.
Nors nuolatinių gyventojų ir visų šalies gyventojų skaičiai skiriasi, mokslininkai aiškina, kad abu tyrimai rodo tas pačias tendencijas, ir priduria, kad Lietuvos nykimui vis mažiau įtakos daro emigracija, ir vis daugiau mažėjantis gimstamumas.
