Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinosi , kas beveik per metus padaryta įgyvendinant pilietinio pasipriešinimo strategiją.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas priminė, kad strategiją Seimas priėmė pernai gegužę, prie jos dirbta trejus metus.
„Mano požiūriu, tai yra tas instrumentas, kurį galima padaryti taip, kad mūsų kalbos apie visuotinę gynybą ir visuotinės gynybos principą nebūtų tik deklaracija“, – teigė L. Kasčiūnas.
Visuomenė nežino, kaip gintis – reikia kursų
Komiteto pirmininko teigimu, tam tikri pilietinio pasipriešinimo kursai jau egzistuoja krašto apsaugos sistemoje, ar tai būtų Karo akademija, Krašto apsaugos savanorių pajėgos ar Lietuvos šaulių sąjunga.
„Bet tai vyksta krašto apsaugos rėmuose. Mano idėja, kad mes turėtume kursą, pritaikytą vienam ar kitam visuomenės segmentui, pagal poreikius ir charakteristikas. Bet mes turime išeiti į visuomenę, turime ruošti visuomenę pilietiniam pasipriešinimui“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad nemaža dalis visuomenės nežino savo vietos krašto gynyboje, tad tokie politinio pasipriešinimo kursai spręstų šią dilemą ir išsklaidytų abejones bei nežinomybę.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad ministerija ruošia patvirtintos strategijos įgyvendinimo planą, tačiau pripažino, kad planas iki šiol nėra patvirtintas. Pasak jo, tai parodo ir kitų institucijų požiūrį į pilietinio pasipriešinimo strategiją.
„Deramės beveik 11 mėnesių dėl pačio plano įgyvendinimo. Tikiuosi, kad balandis bus tas paskutinis mėnesis, kai surasime tuos sąlyčio taškus ir sutarsime“, – sakė Ž. Tomkus.
Nors stringama su biurokratiniais dalykais, anot viceministro, gana sėkmingai pavyksta judėti strategijoje numatytomis kryptimis – visuomenės atsparumas, pilietiškumo ugdymas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo rengimas.
Ž. Tomkus paminėjo, kad Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas (MPPD) jau rengia su pilietiniu pasipriešinimu susijusi kursą, kurį pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.
„Bet norėtųsi, kad kursai, kuriuos mes organizuojame, susietų į vieną bendrą imtį ir turėtų bendrąjį leitmotyvą“, – aiškino viceministras.
Jis vardijo, kad yra ir Karo akademijos rengiamas rezistencijos kursas valstybinių institucijų atstovams, yra nacionalinio saugumo ir gynybos kursas, į kurį norma įtraukti ne tik valstybės institucijas, bet ir nevyriausybines organizacijas.
„Pernai turėjome neblogą pratimą, kai bankų sektorių atskirai švietėme ir suteikėme žinių apie galimybes, kaip prisidėti prie ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo“, – sakė Ž Tomkus.
Viceministras akcentavo šaulių svarbą, kur suteikiamos ne tik žinios, bet ir pasipriešinimo įgūdžiai.
„Matytume Šaulių sąjungą kaip centrinę organizaciją, kuri galėtų sutelkti visus ir per mokymo centrą judėti į priekį. Kuo daugiau paruoštų, visų pirma, specialistų, kurie būtų pasirengę tokį kursą organizuoti, kad tas kursas būtų adaptuotas, vieningas, sistemingas. Dabar girdime tam tikrų signalų, kad viename regione kokybė vienokia, kitame – šiek tiek kitokia“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis teigė, kad per metus jų rengiamą bazinį pilietinio pasipriešinimo kursą išklauso apie 1 tūkst. žmonių – ir Šaulių sąjungos narių, ir jai nepriklausančių asmenų.
„Toks šiuo metu Šaulių sąjungos pajėgumas, jis nėra didelis“, – pripažino vadas.
Priešui reikia pasiųsti žinutę
„Trys tūkstančiai per 2022 metus. Ačiū už skaičių. Nepanašu į visuotinę gynybą, kolegos“, – teigė L. Kasčiūnas.
Komiteto pirmininkas pasidžiaugė, kad pilietinio pasipriešinimo kursas egzistuoja, bet pažymėjo, kad jis turi pasiekti platesnes mases. L. Kasčiūnas kalbėjo apie būtinybę suburti milžinišką instruktorių grupę, suvienyti šaulius, atsargoje esančius karius ir MPPD specialistus, pasidaryti planą, pasitvirtinti finansavimą ir su šiuo kursu eiti į skirtingas visuomenės grupes.
„Turėtume tokį vos ne skaitliuką, rodantį, kiek mūsų visuomenės jau susipažino su kursu, kiek iš jų žino bazinius dalykus karo padėties atveju, nes tai yra mūsų atsparumas, tai yra mūsų atgrasymas, tai yra mūsų žinutė priešui, kad visuomenė priešinsis. Ne tik kariuomenė, ne tik sąjungininkai įsitrauks į gynybą, bet ir visa visuomenė. Tai yra be galo svarbu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis pasiūlė pilietinio pasipriešinimo kursus suorganizuoti Seimo nariams
Nenori, kad mokykloje būtų vien pacifistai
Komiteto posėdyje aptartas ir moksleivių paruošimas.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra visiškai nusišalinusi nuo šios užduoties. Jų pareiga yra rengti jaunąją mūsų kartą pilietiniam pasipriešinimui. Kad ten nebūtų tik pacifistinės nuotaikos ir kad aš tik stosiu į universitetą, man visą kitą nerūpi, aš išvažiuosiu ir taip toliau“, – pasisakė buvęs kariuomenės vadas, parlamentaras Arvydas Pocius.
Jis siūlė, kad kiekviena mokykla turėtų išsirinkti mokytoją, kuris vestų vaikams pilietinio pasipriešinimo kursą.
„Yra mokytojai šauliai, yra fizinio lavinimo mokytojai, kurie galėtų baigti kelių dienų kursą, tapti instruktoriais ir jie galėtų mokyklose vesti [užsiėmimus]“, – dėstė A. Pocius.
Panašus pilotinis projektas jau vykdomas. Dalis šalies devintokų praėjusį pavasarį ir rudenį turėjo trijų dienų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus, kurie skirti gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, suteikiant jiems praktinių įgūdžių. Mokymai vyks ir šį pavasarį.
Planuojama, kad per keletą ateinančių mokslo metų juose galės dalyvaus visi šalies devintokai: 2022–2023 m. pavasarį dalyvaus 10 proc. visų devintų klasių mokinių, 2023–2024 m. – 50 proc., 2024–2025 m. – 100 proc.
„Turime galvoti, kad po dviejų metų bus karas. Kada šitas ateis į galvas valstybėje, tada reikalai pajudės. Va maždaug už dviejų metų bus. Tada pradės kažką daryti. Nes dabar visi galvoja, kad, ai, nebus, praeis, pasikeis. Bus bėda. Kadangi bus bėda, tai turime dvejus metus pasiruošti. Bus ar nebus, čia kitas klausimas, bet mąstymas šiandien turi būti pagal mūsų geopolitinę situaciją, būtent taip, o ne kitaip“, – teigė parlamentaras Valdas Rakutis.
Pernai gegužę patvirtinta pilietinio pasipriešinimo strategija numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.
„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.
Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.
Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.
Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.
Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.
Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.
Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.
Konsetvai, pirmiausia jūs KGB-istus paviešinkite ir tik po vaidinkite patriotus.
