Šio kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma iki 3,0 laipsnių žemesnė už normą, kuri Lietuvoje siekia 0,4 °C. Teigiama paros oro temperatūra šį pavasarį įsivyrauti neskubės.
„Kovas turėtų būti net keletu laipsnių vėsesnis, nei įprastai. Normali kovo temperatūra siekia 0,4 laipsnius šilumos. Tai šis kovas numatomas keliatu laipsnių, 2 – 3 šaltesnis. Pagal dabartines tendencijas pavasario pradžia vėluos keliomis dienomis“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Paskutinis vėlyvas pavasaris – 2013 metais
Pernai metų kovo mėnesio vidutinė temperatūra buvo maždaug 2,0 °C aukštesnė už normą, kritulių kiekis mažai skyrėsi nuo vidutinio daugiamečio.
2016 ir 2017 metais buvo itin šilti kovo mėnesiai.
„Iš tikrųjų tiek 2016, tiek 2017 metais mes turėjome šiltus kovus, paskutinis šaltas ir vėlyvas pavasaris nutiko 2013 metais, o paskutiniai metai buvo pakankamai šilti“, – kalbėjo D. Valiukas.
Pastarieji metai buvo šilti
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2015 metais kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 3,3 - 4,9 °C (daugelyje rajonų 4-5° aukštesnė negu standartinė klimato norma). Aukščiausia oro temperatūra siekė 13-18 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -5-8 °C, Nidoje iki -3 °C.
2016 metų kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 0,6 °C rytiniuose šalies rajonuose iki 3,3 °C Kuršių nerijoje (1–2 °C aukštesnė už normą). Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -5 -10 °C, aukščiausia oro temperatūra siekė 13 - 17 °C, Nidoje 10 °C.
Kovo ekstremalumai
Žemiausia oro temperatūra kovo mėnesį buvo nukritusi iki –37,5 °C, tai nutiko 1964-03-08, Varėnoje. Aukščiausia oro temperatūra buvo užfiksuota 1968-03-30 Kybartuose, ten sušilo iki +21,8 °C. Beje, 1931 metų kovo mėn. Laukuvoje buvo užfiksuota storiausia sniego danga per visą stebėjimų laikotarpį Lietuvoje - net 94 cm;
1994-03-09-10 dienomis Vilniaus oro uostas daugiau kaip 15 val. skendėjo tirštame rūke.
Sniego danga
2015 metais Pirmojo dešimtadienio viduryje pasnigo ir beveik visur susidarė 0,5-3 cm, vietomis 5-7 cm storio sniego danga, kuri po 2-3 dienų nutirpo. Plona sniego danga daug kur vėl buvo susidariusi kovo 22 ir 23 dienomis.
2016 metais Kovo pradžioje kai kuriuose rytiniuose ir vakariniuose rajonuose buvo 1–6 cm storio sniego danga, kuri nutirpo iki pirmojo dešimtadienio pabaigos. Storesnė (iki 17 cm) ji buvo Telšių apylinkėse ir baigė tirpti mėnesio viduryje. Antrojo dešimtadienio pabaigoje–trečiojo pradžioje daugelyje rajonų, išskyrus pajūrį, vėl trumpam buvo susidariusi 1–12 cm storio sniego danga.
Kada ateis žaliasis pavasaris?
Pavasaris Lietuvoje prasideda tuomet, kai bendra paros temperatūra tampa teigiama ir neigiamos jau nesulaukiame. Šis virsmas dažniausiai įvyksta kovo viduryje, tačiau šiemet, jis gali šiek tiek vėluoti.
Prognozuojama, jog šiais metais perėjimas į pavasarį bus švelnus: numatoma šaltesnė nei įprastai pavasario pirma pusė ir kiek šiltesnė jo pabaiga. Šaltojo sezono reiškiniai (kieti ir mišrūs krituliai, lijundra) bei sniego danga galimi ir visą kovo mėnesį, todėl žiemos taip greit dar negalėsime pamiršti.
„Mes visi laukiame to žaliojo pavasario, kuris iki augalų vegetacijos jis nėra pastebimas, kol nėra didesnės šilumos, teigiamos temperatūros, tai šiemet, nepanašu, kad jis nebus toks labai staigus, kaip kartais būna. Kad vyrauja nulis ir staiga visa gamta ima keistis, vegetuoti, šiemet laukiame tokio švelnesnio perėjimo“, – kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
