Valdantieji politikai pripažįsta nežinantys tikslių duomenų apie šių metų biudžeto surinkimą, o opozicija piktinasi, kad žiojėjančią skylę teks kaišyti naujos kadencijos Seimui ir Vyriausybei.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Jonas Lionginas prisipažino penktadienį BNS paskelbtų skaičių apie šių metų biudžeto padėtį neturįs - Vyriausybė parlamento komitetui jų nėra pateikusi.
J.Lionginas vylėsi, kad kitą savaitę šie duomenys BFK bus pateikti.
BNS pranešė, kad šiuo metu Lietuvos fiskalinis deficitas turėtų siekti 2,688 mlrd. litų ir sudaryti 2,35 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai suplanuotas 2008-ųjų valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,5 procento.
Didžiausią deficito dalį sudaro „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų deficitas - rugsėjo pabaigoje paskaičiuota, kad per visus šiuos metus bendros jų išlaidos viršys pajamas 1,112 mlrd. litų.
„Sumažėjo vartojimas, todėl vasarą buvo gana sudėtinga surinkti planuotas pajamas, - keliskart išaugusį fiskalinį deficitą bandė paaiškinti J.Lionginas. - Gal situacija pagerės paskutinį metų ketvirtį.“
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas pripažino, kad išaugęs deficitas turės didelę įtaką kitų metų šalies biudžetui.
„Seimo nariai nebegalės tampyti paklodės į savo pusę, žiūrėti tik savo rajono poreikių“, - teigė jis.
A.Sysas ramino pensininkus, kad „Sodros“ pajamų nesurinkimas neturės įtakos pensijų mokėjimui. Anot jo, šių metų sausio 1 d. „Sodra“ buvo sukaupusi 1,3 mlrd. rezervą. „Tai gelbėja situaciją“, - sakė politikas.
A.Sysas svarstė, kad metų pabaigoje „Sodros“ padėtis gali pagerėti, nes paprastai paskutiniai du metų mėnesiai „būna pelningi“. „Prieš Naujuosius metus didinami atlyginimai, mokamos premijos“, - sakė Seimo narys.
Jo teigimu, dalį kaltės dėl atsiradusio didelio šių metų biudžeto deficito turėtų prisiimti parlamentas, nes priėmė nemažai įstatymų, pareikalavusių daug papildomų išlaidų. Tuo pačiu metu sulėtėjo mėnesio darbo užmokesčio augimas.
„Ekonomikos krizė palietė ir Lietuvą. Ateina sunkūs laikai, - padėtį įvertino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas liberalcentristas Algis Čaplikas. - Kitąmet reikės mažinti išlaidų dalį.“
Paklaustas, kodėl keliskart išaugęs deficitas slepiamas nuo visuomenės ir net politikų, A.Čaplikas pareiškė, kad tai greičiausiai susiję su rinkimais.
Opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius suabejojo, ar pats premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas žino realią padėtį.
„Premjeras painiojasi kalbėdamas apie biudžeto deficitą, - įspūdžiais dalijosi konservatorius. - Vakar (ketvirtadienį - BNS) jo klausiau, koks yra šių metų deficitas ir koks planuojamas kitų metų. Kalbėdamas apie kitus metus premjeras paminėjo 2,35 proc., o šiemet, pasak jo, deficitas siekia 1 proc. (...) Skaičių slėpimas, painiojamasis sukelia daug gandų, sukuria nervingą atmosferą, ir tai daro įtaką mūsų finansų rinkai.“
Pasak A.Kubiliaus, reikėtų giliau paanalizuoti, kodėl nesurenkamos planuotos pajamos, tačiau to padaryti esą negalima, nes skaičiai slepiami.
„Jeigu deficitas iš tiesų siekia 2,35 proc., kyla klausimas, kaip Lietuva finansuos tą deficitą iki metų pabaigos, kaip esant dabartinei situacijai pavyks išplatinti euroobligacijas, - svarstė konservatorius. - Arba kitas kelias - jau šiemet mažinti išlaidas.“
Politikas nuogąstavo, kad tokį palikimą dabartinė valdžia gali palikti kitiems metams. „Ar neatsitiks taip, kad Vyriausybė, kaip įpratusi, išlaidų nemažins, darbai bus atliekami, o už juos nebus mokama?“, - baiminosi A.Kubilius.
Kitos opozicinės Seimo frakcijos - „Tvarka ir teisingumas“ - seniūnas Valentinas Mazuronis piktinosi, kad kitų metų biudžetas „daromas slapta“. „Vyksta nešvarūs politiniai žaidimai“, - tokį elgesį apibūdino jis.
Tačiau V.Mazuronis pabrėžė, kad 2009 metų biudžetas privalo būti deficitinis. „Žinoma, reikia mažinti valdymo išlaidas, perteklines statybas. Kita vertus, būtina gyvinti ekonomiką, todėl tempti biudžetą iki nedeficitinio būtų klaida“, -sakė „tvarkietis“.
2007 metais Lietuvos fiskalinis deficitas siekė 1,23 proc. BVP, arba 1,21 mlrd. litų, iš jų „Sodros“ deficitas - 53,4 mln. litų, centrinės valdžios - 833,7 mln. litų, savivaldybių - 322,8 mln. litų.
2006 metų valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,5 proc. BVP.
Planuojamas šių metų BVP yra 114,433 mlrd. litų, pernai jis buvo 98,139 mlrd. litų.
