Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė pasakojo, kad būtina pasirūpinti ne tik vaikų skiepijimu, bet ir revakcinacija suaugus. Dalį tokių skiepų finansuoja valstybė.
Kas 10 metų skiepija nemokamai
„Daugiausiai čia kalbame apie bakterines infekcijas, prie kurių galima priskirti difteriją, stabligę, kokliušą. Būtent arba persirgus, arba pasiskiepijus nuo šių ligų organizmas pats prašo, kad jam reikia dar vieno skiepo, kad imuninė sistema atsimintų antikūnų apsaugą“, – kalbėjo epidemiologė.
Ji nurodė, kad jau 15 metų kombinuotas skiepas nuo difterijos ir stabligės yra kompensuojamas valstybės.
„Asmenys, kurie paskutinį kartą būdami vaikai 15–16 metų buvo paskiepyti pagal profilaktinį kalendorių, praėjus 10 metų, tai yra būnant 25–26 m. amžiaus, gali kreiptis į gydymo įstaigą ir nemokamai pasiskiepyti nuo šių dviejų infekcijų“, – komentavo D. Razmuvienė.
Gali paskiepyti ir darbdavys
Tačiau su kokliušo, kurio pakilimas dabar stebimas, vakcina situacija kiek sudėtingesnė.
„Yra trivalentė vakcina nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taigi vienu metu esi paskiepijamas nuo 3 infekcijų, bet šis skiepas nuo 2023 m. finansuojamas tik nėščioms moterims. Visi kiti nuo 25 m. ir vyresni, kurie nori pasiskiepyti, kas 10 metų tai gali padaryti savo arba darbdavio lėšomis.
Noriu pažymėti, kad yra ministro įsakymas, kad darbdavys, įvertinęs riziką darbo vietose, ar tai būtų švietimo, gydymo įstaigos, skiepija savo lėšomis šių trijų ligų komponentų turinčia vakcina“, – pabrėžė D. Razmuvienė.
Paklausta, kaip yra su situacijomis, jei, pavyzdžiui, patyręs traumą žmogus kitu laiku gavo stabligės skiepą, pašnekovė ramino, kad nieko blogo nenutiks.
„Kitokių skiepų nėra nei pas mus, nei kitose Europos šalyse – yra tik kombinuota difterijos ir stabligės vakcina. Jei žmogus buvo susižeidęs, jam suteikė skubią pagalbą tuo metu, bet jei praėjus kuriam laikui jis gaus vėl stabligės papildomą antigeną kartu su difterija, jam tikrai neišsivystys stabligė. Gali atsirasti problemų, jei žmogus nesikreips po kažkokio susižeidimo. Tad skiepų nebus per daug“, – patikino ji.
Nemokama vakcina nuo tymų – po kontakto su ligoniu
Dar viena dabar dažnai linksniuojama infekcija, kuri medikams tampa nauju galvos skausmu, yra tymai. Nors nuo jų suaugusiems taip pat galima pasiskiepyti, tą daryti kas 10 metų nebūtina.
Kadangi tai yra ne bakterinė, o virusinė infekcija (kaip ir vėjaraupiai, raudonukė), ja persirgus arba pasiskiepijus du kartus gyvenime (pagal profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų vaikai), persiskiepyti gyvenimo eigoje nereikia.
Suaugusiems galioja tas pats – jei jie sirgo, skiepytis nereikia. Jei jie neatsimena, paprastai taip būna, sirgo jie ar skiepyti, paprastai pasiskiepyti vieną kartą tikrai galima – nepakenks. Tačiau toks skiepas yra mokamas“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Tačiau jei asmuo turėjo artimą kontaktą (darbe, šeimoje) su dabar tymais sergančiu asmeniu, jis gali būti nemokamai skiepijamas kaip turėjęs sąlytį su tymais sergančiu asmeniu. Tą reikėtų padaryti per 3 paras po kontakto.
Nors 2019 m. kilus tymų protrūkiui daug kas prie revakcinuojantis skubėjo visų pirma pasidaryti tyrimus dėl antikūnų, pašnekovė teigė kad tą daryti nebūtina.
„Tokia praktika nepasitvirtino, nes nėra mokslo įrodyta, koks antikūnų maksimumas galėtų apsaugoti, todėl nė viena šalis tyrimų nedaro, nebent labai išskirtiniai moksliniais tikslais. Jei nežinoma, ar žmogus skiepytas ir nesirgo, tiesiog galima pasiskiepyti.
Kadangi tai yra gyva susilpninta vakcina (tymų, raudonukės ir kiaulytės), nėščios ar planuojančios nėštumą moterys turi apie tai įspėti gydytoją – pasiskiepijus reikėtų vengti pastoti mėnesį laiko“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Nepasiskiepijus vaikystėje vėliau jau vėlu
Jei žmogus vaikystėje buvo neskiepytas, bet nori tą padaryti jau suaugęs, tokia galimybė yra. Tačiau ne visus skiepus galima „prisivyti“.
„Skiepai vis tik yra vaistas ir turi tam tikrą indikaciją dėl amžiaus. Juk yra vaistai vaikams ir suaugusiems, tai čia lygiai tas pats. Vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų infekcijų. Bet iš tų vakcinos, kuriomis skiepijami vaikai, suaugusiems tinka tik tymų, raudonukės ir kiaulytės.
Naudojama ta pati vakcina, tik schema suaugusiam asmeniui būtų nebe dvi, o viena dozė. Difterija, stabligė, kokliušas, hepatitas B – nuo šių ligų suaugęs irgi gali pasiskiepyti, bes tai yra kitos vakcinos, kito stiprumo, kitas antigenų kiekis, visiškai kitos schemos. Taigi jei vaikystėje skiepus jau praleido, traukinys nuvažiavo, reikia daryti tai, ką galima jau suaugus“, – pabrėžė pašnekovė.
Tačiau jei iki 17 m. amžiaus vaikas yra praleidęs tam tikrus valstybės finansuojamus skiepus, profilaktinių skiepų kalendorių dar galima pasivyti.
„Jei būnant X metų vaikas nebuvo paskiepytas jam priklausančia vakcina, sugalvojus skiepytis vėliau, nei priklausytų, galima tai nemokamai padaryti vaikui sudarant individualų skiepijimo planą – parenkant vakciną pagal jos apraše nurodytą amžiaus ir dozių indikacijų schemą. Bet tėvams, globėjams reikėtų atidžiau pasižiūrėti, bent vėliau paskiepyti nemokamomis vakcinomis, jei to nepadarė laiku“, – patarė NVSC specialistė.
Pneumokokine infekcija galima užsikrėsti ir nuo nesergančio
Gydytoja išskyrė dar vieną pavojingą infekciją, nuo kurios pasiskiepyti pakanka vieną kartą gyvenime.
„Pneumokokinė infekcija yra sukeliama bakterijos, kuri vadinama invazine, tai reiškia, kad sukėlėją kas 5 asmuo nešioja nosiaryklėse, tad žmogus oro lašeliniu būdu gali užkrėsti kitą imlų asmenį pats nesirgdamas.
Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos yra skiepijami tiek suaugę, tiek vaikai – asmenys, kurie turi tam tikrų lėtinių ligų. Tų ligų kodų sąrašas vis plečiasi, nuo praėjusių metų yra įvestas amžius nuo 75 metų kaip tas, kuris priklauso rizikos grupei pagal amžių. Pernai nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepijo pusė asmenų, kuriems skiepas priklauso pagal rizikos grupę.
„Situacija išties nerami ir nemanau, kad bus ramybės, nes artėja uždarų patalpų sezonas, ir kokliušas, ir tymai, ir difterijai, gripas, COVID-19 plinta oro lašeliniu būdu.“
Kiti žmonės, kurie nepapuola į šią grupę, gali pasiskiepyti savo arba darbdavio lėšomis. Tai yra skiepas, kuriuos pakanka pasiskiepyti vieną kartą ir ji žmogų apsaugo visą gyvenimą“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Aktyviau skiepijasi keliautojai
Jei suaugęs žmogus nori revakcinuotis ar pasiskiepyti nuo ne vienos infekcijos, šeimos gydytojas turi sudaryti vadinamą individualų skiepijimo planą.
„Tokius planus dažnai sudarinėja keliautojams, kurie vyksta į kokią šalį, kuri reikalauja tam tikrų privalomų ir rekomenduojamų skiepų. Tokia suaugusiųjų skiepijimo praktika gyvenant Lietuvoje nėra aktyvi, bet kažkur vykdami jie skiepijasi gana aktyviai.
Dažnai reikia skiepo ir nuo geltono drugio, hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, difterijos-stabligės, žmogus negali vienu kartu pasiskiepyti nuo visko, todėl ir sudaromas planas“, – pastebėjo epidemiologė.
Situacija labai nerami
Paklausta, nuo kuo šiuo metu rekomenduotų revakcinuotis pirmiausia, ji priminė, kad dabar didžiulė aktualija yra plintantis kokliušas, taip pat – tymai.
„Dabartiniu metu visų šių infekcijų statistiniai rodikliai yra šoktelėję. Šiemet kokliušo jau turime virš 463, iš jų – 325 vaikai. Tymų tyrime 26, iš jų 8 vaikai. Taigi nebėra vaikiškų ligų, serga ir suaugę, tad reikėtų pagalvoti, kokia yra situacija, gal jaunas žmogus kelionę planuoja. Nes sergamumas tiek kokliušu, tiek kitomis infekcijomis ir kitose Europos šalyse yra didelis, tad gal nereikėtų taupyti pinigų. Tai tikrai nėra taip brangu, palyginus su liga, jos pasekmėmis, komplikacijomis ir net liekamaisiais reiškiniais“, – akcentavo D. Razmuvienė.
Ji priminė, kad ne mažiau nerimo kelia kaimyninėje Lenkijoje plintanti raudonukė, kuri ypač pavojinga nėštumą planuojančioms moterims. Tuo metu Rumunijoje nuo kokliušo registruojami net mirties atvejai.
„Situacija išties nerami ir nemanau, kad bus ramybės, nes artėja uždarų patalpų sezonas, ir kokliušas, ir tymai, ir difterijai, gripas, COVID-19 plinta oro lašeliniu būdu. Vaikų kolektyvai glaudžiai bendrauja, o jų socialiniai, higienos įgūdžiai nepakankami, tad išplisti bet kuriam sukėlėjui sudarome sąlygas. O skiepijimo apimtys yra nepakankamos, tad iki metų pabaigos galime turėti dar didesnius skaičius“, – įspėji ji.
Veryga is pradžių sake kad kaukes nepadeda , po dviejų savaičių kaukes privalomos .
Mums jie sake kad Astra zeneca vakcinose nera jokių komponentu sukeliančių trombus
Teisme astra zeneca pripazino kad ju vakcinos sukelia trombus ir nuo pat pradžių zinojo kad gali sukelti mirti
Ir dar mums sake vaikučiai tikėkite mokslu .