Penktadienį ir šeštadienį bus labai gražūs orai.
„Dabar į Lietuvą patenka šiltas oras iš žemyninės kontinento gilumos. Jis atkeliauja nuo Ukrainos, iš ten keliauja toks gana šiltas oras. Tačiau šiaurėje kaupiasi šaltis. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tas šaltasis atmosferos frontas nusileis pas mus ir vėsus oras iš Norvegijos, Suomijos užgrius Lietuvą, todėl įvyks drastiškas temperatūros kritimas. Jei šeštadienį bus +19 - 20, tai pirmadienį +9 - 10, tai yra kritimas per dešimt laipsnių“,– kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Atkeliauja stichinės šalnos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyr. specialistė Izolda Marcinonienė minėjo, kad savaitgalį augmenija suvešės, o vėliau atkeliaus šaltis.
„Iš Pasaulinės meteorologijos organizacijos Europos regioninio centro gavome informacijos, kad iki gegužės 15 d. šalčio sulauks ne tik Baltijos šalys, Skandinavija ir Centrinė Europa, bet ir Graikija, Balkanų šalys. Pastarosiose šalyse augalai stipriai žydi, todėl šalčiai gali jiems atsiliepti, reikėtų pasirūpinti augalų apsauga. Lietuvoje taip pat sulauksime šalčio liežuvio“, – LRT kalbėjo I. Marcinonienė.
Tai yra stichinės šalnos, augalams tokie reiškiniai gali tapti pražūtingi.
„Bus stichinės šalnos, kai vidutinė paros temperatūra pasieks 10 laipsnių ar šiek tiek daugiau, o naktimis, ypač paryčiais, temperatūra nukris žemiau nulio. Tai yra stichinis meteorologinis reiškinys“, – kalbėjo I. Marcinonienė.
Kaip apsaugoti augalus nuo nušalimo?
Daugelis ūkininkų augalus dengia agroplėvele. Ridikėlius, salotas, agurkus žmonės dengia agroplėvele ne tik lauke, bet ir šiltnamiuose, šioje srityje atsargumo nebus per daug.
„Yra dabar kelių rūšių agroplėvelių. Keliais sluoksniais žmonės dengia augalus ir taip jais pasirūpina. Taip pat naudojama ir dūminė uždanga. Soduose jau nuo senų laikų degina šiaudus, laužus, kad nenušaltų žiedai. Taip pat galima laistyti augalus, bet laistymui reikia labai daug vandens“, – kalbėjo sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Laisvūnė Duchovskienė.
Sodinimo vieta taip pat svarbi
Prieš sodindami augalus, pagalvokite, ar toji vieta tikrai tinkama šiam augalui. Jeigu aukštai ant kalno pasodinsite, tarkime, našlaites, tai ir jos gali nušalti.
„Reikia apgalvoti dalykus prieš sodinant ir žinoti, kad tie pavasariai pas mus yra ilgi ir šalti. Jau kaip ruduo pas mus būna ilgas ir šiltas, taip reikia tikėtis, kad pavasaris irgi bus ilgas ir šaltas ir su tokiais šalčio protrūkiais, ne vien pas mus taip yra ir Europoje tas pats vyksta“, – kalbėjo specialistė.
Šalnos paprastai susidaro pavasarį ir rudenį, kai vidutinė oro temperatūra jau arba dar yra teigiama.
Ne visi augalai nukenčia vienodai
Nuo šalnų dažniausiai nukenčia tie augalai, kurie yra neprisitaikę prie mūsų klimato, nevietiniai, nupirkti.
„Nukentėti nuo šalnų gali agurkai, pomidorai jei buvo nešildomame šiltnamyje pasodinti. Šituos gali jau šalnos paveikti. Taip pat pavojus kyla nusipirktoms iš prekybos centro šilumamėgėms gėlėms, tai joms gali būti viskas. Bet šiaip kokia našlaitė, narcizai, tulpės turėtų likti nepaveikti, jie yra atsparūs šalnoms“,– kalbėjo dr L. Duchovskienė.
