Lietuvoje per metus pasitaiko apie 135-140 apsiniaukusių dienų. Tai yra trečdalis mūsų metų. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai Lietuvą aplanko aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis. Nuo sausio mėnesio debesuotumas mažėja, nes dažniau atslenka sausos, iš Arkties atkeliavusios oro masės. Pavasarį ir vasarą sustiprėja anticikloninė cirkuliacija, dėl jos dažnesni giedri orai.
Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 1981 – 2010 m. Lietuvoje vidutiniškai per metus Saulė šviečia 1851 valandą.
Daugiausia giedrų dienų - gegužę
Lietuvoje per metus galime pasidžiaugti tik 20-25 giedromis dienomis. Daugiausia jų pasitaiko balandžio ir gegužės mėnesiais.
„Didžiojoje Lietuvos dalyje per metus vidutiniškai giedrų dienų būna tik 20-25. Mažiausias giedrų dienų skaičius per metus būna Pajūrio žemumos pietinėje dalyje (10-15) ir Vidurio Lietuvoje (15-20). Dažniausiai giedros dienos pasitaiko balandžio ir gegužės mėnesiais (apie 3), o rečiausiai lapkritį (0,5-1)“, – kalbėjo meteorologė Viktorija Čegelienė.
Nidos gyventojams pasisekė labiausiai
Daugiausiai Saulės per metus mūsų šalyje gaunantis miestas – Nida. Šis kurortas 1981 – 2010 m. vidutiniškai gavo 1993 valandas Saulės per metus. Šalies sostinė, Vilnius, tuo pačiu metu, sulaukė tik 1691 saulėtų valandų.
Klimato ypatybes lemia ne tik atmosferoje vykstantys procesai bet ir vietiniai geografiniai veiksniai - šalies reljefo formų įvairovė ir kt. Daugiausia apsiniaukusių dienų per metus (150-170) būna Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje, o mažiausiai (110-130) pasitaiko pajūryje ir Žemaičių aukštumoje.
Įdomūs faktai apie Saulę
Miestas Juma, įsikūręs Arizonoje – tarp Meksikos ir Kalifornijos – vienintelė vieta pasaulyje, kur Saulė šviečia daugiau nei 4000 valandų, o tai sudaro net 90% šviesiojo šio miesto paros laiko. Na, o Maltos sostinė Valeta – saulėčiausia vieta Europoje – per metus vidutiniškai gaunanti 2957 valandas Saulės šviesos.
Varna (nuotr. Fotolia.com)
Saulės šviesa gamina laimės hormonus
Pagal Klinikinę psichologę Tatjana Nikitiną, saulės šviesos įtaką mūsų organizmui egzistuoja, tačiau ji nėra viską apimanti.
„Gaudami saulės spindulių mes paskatiname hormono serotonino gamybą, jis yra atsakingas už gerą nuotaiką. Todėl, kai saulės šviesos yra mažai, mus veikia saulės šviesos trūkumas. Jį jaučiame žiemą arba rudenį, kai spindulių yra mažiau“, – kalba psichologė.
Jei seratonino trūksta, jo gamybą galime paskatinti natūraliais būdais.
„Vienas iš būdų kaip serotonino kiekį organizme padidinti yra toks, kad reikia gauti kuo daugiau saulės. Tai natūralu, kad jei saulės šviesos yra mažiau, tai ir to hormono gamyba sulėtėja, linkstame į slogią nuotaiką. Tai yra pagrįsta. Jeigu, pavyzdžiui, saulės šviesos žmogus mato daugiau, tai jis yra optimistiškiau nusiteikęs, turi daugiau energijos, jėgų, na ir šiaip, saulėtomis dienomis žmonės mažiau pavargsta, geriau jaučiasi, sakyčiau, kad yra ir draugiškiau nusiteikę, nei niūriomis dienomis“, – imni psichologė.
Tokiuose kraštuose, kaip šiaurės Norvegija, kuriuose puse metų yra tamsu, ir saulės šviesos nėra visiškai, žmonės jaučia jos stygių labiau nei Lietuvoje ir naudoja šviesos terapijas, daugiau sportuoja, stengiasi sveikiau maitintis. Sportas padeda kompensuoti serotonino trūkumą. Jei jaučiate, kad trūksta saulės šviesos reikia daugiau fizinio aktyvumo, kad patalpos būtų labiau apšviestos, kad būtų daugiau dirbtinės šviesos. Subalansuota mityba, daugiau veiklos, kuri teiktų malonumą, bendravimas su maloniais žmonėmis, įdomios knygos skaitymas. Sportas teigiamai veikia organizmą kaip ir mėgstamos veiklos, kelionės į šiltesnius kraštus.
