„Gana kvailioti. Nevadinti to invazija ir agresija prieš Lietuvą yra neadekvatu. Nestabdyti kaip agresijos prieš Lietuvą yra neadekvatu. Pasieniečiai jau fiksuoja, kad tarp nelegalų daugėja karinio pasirengimo žmonių. Irakiečių grupėse atvirai kalbama apie „šitos mažos šalies“ užėmimą.
Atsargos pulkininkas Arvydas Matulionis DELFI tiesiai sako, kad kai šalyje atsiras dešimtys tūkstančių tokių žmonių, Lietuva paprasčiausiai nesugebės užtikrinti gyventojų saugumo. JEIGU kažkas mano, kad dabar trūksta pajėgumų saugoti sieną, TAI jų tikrai labai trūks, kai grėsmė gyventojams pasklis po Lietuvos teritoriją. Ir jie tikrai neišeis iš čia lengvai, net jei norėtų, nes Lenkijos siena nebus kiaura kaip mūsų.
Būtina atsimerkti, pripažinti tikrovę ir pradėti visomis reikalingomis (taip, įskaitant mirtinas) priemonėmis stabdyti sienos pažeidėjus. Laiku neiššovę prie sienos po kelių mėnesių šaudysimės Lietuvos miestų gatvėse. Pasieniečiai laukia leidimo ginti Lietuvą. Įsidėmėkime, atsakomybė už šio sprendimo nepriėmimą ir visas jo pasekmes kris tik ant šios vyriausybės pečių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo V. Sinica.
Anksčiau Nacionalinis susivienijimas skelbė 10 žingsnių migrantų krizės suvaldymui:
„1) jėga, prireikus ir mirtinomis priemonėmis, stabdyti nelegalus nuo neteisėto patekimo į Lietuvą. Tarptautinė teisė tai leidžia, Lietuva turi tam pajėgumų, visus juos reikia mesti sienos apsaugai. Tik tą darant galima imtis ir visų kitų būtinų priemonių.
2) Lietuvoje jau esančius pažeidėjus išsiųsti į sutinkančias už sutartą išmoką juos priimti trečiojo pasaulio šalis, kuriose nevyksta karas. Yra tą padariusių šalių, tą galime ir mes.
3) Kuo plačiau skleisti žinią apie prievartinį pažeidėjų stabdymą prie Lietuvos sienos.
4) Lietuvoje esantiems pažeidėjams sukurti minimalias gyvenimo sąlygas ir paskatas patiems prašytis deportacijos.
5) laikyti juos išskaidytus ir saugomus kuo atokesnėse vietose.
6) užtikrinti šalyje esančių nelegalų izoliavimą iki pat jų išvykimo, pratęsti sulaikymo terminus, jeigu būtų reikalinga.
7) įstatymais įgalinti dabar draudžiamą civilių dalyvavimą sienos gynyboje. Danijos pavyzdžiu steigti prieglobsčio prašymų priėmimo punktus migrantų kilmės regionuose, kad nebūtų jokio pagrindo ir teisės atvykti ir prašytis prieglobsčio pačioje Lietuvoje.
9) inicijuoti tarptautinės teisės pakeitimus, pagal kuriuos nelegalų nepriėmimas taptų norma, o ne išimtimi, pasitraukti iš visoms šalims žalingo JT Migracijos pakto.
10) jokiu būdu nenuolaidžiauti ir nesiderėti su Baltarusija – ryžtingai įgyvendinus išvardintas priemones, nelegalų ordos taptų pačios Baltarusijos problema“, – rašo Nacionalinis susivienijimas.
Skelbiama, kad į Minską irakiečiai atvyks iš Suleimanijos, Basros ir Erbilio.
Oro linijų bendrovės oficialioje svetainėje nurodoma, kad visi bilietai iš Basros į Minską jau buvo išparduoti iki rugpjūčio 26 d., O iš Erbilio – iki spalio pabaigos.
I. Šimonytė dėl migrantų krizės prašo didesnio ES įsitraukimo kalbantis su Iraku
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Sąjunga yra įsitraukusi į migrantų krizės Lietuvoje sprendimą, tačiau prašo aktyvesnės pagalbos, kalbantis su Iraku dėl kelionių į Minską mažinimo bei šalyje neteisėtai esančių žmonių grąžinimo.
„Akivaizdu, kad yra keletas dalykų, kur Europos Komisija, Europos Sąjungos institucijos Lietuvai padeda ir, tikiuosi, kad padės daugiau. Pirmiausia, yra paties srauto potencialo mažinimas. Čia didžiausias lūkestis yra ES galimybė išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako vyriausybe“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.
Taip premjerė kalbėjo po susitikimo su Europos Komisijos nare Ylva Johansson, kuri yra atsakinga už Bendrijos vidaus reikalus.
I. Šimonytė akcentavo ir readmisijos klausimo svarbą, derantis su Bagdadu.
Premjerė teigė, jog taip pat labai svarbi ir praktinė ES parama, kuri šiuo metu jau teikiama, jos tikimasi ir ateityje. Tai – užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų pareigūnai, vertėjai.
„Esame aptarę ir šitą pagalbą, ir kitas pagalbos priemones, kurias EK galėtų suteikti. Taip pat ir finansiškai“, – dėstė ji.
Savo ruožtu Y. Johansson pripažino, kad sprendžiant šią krizę „reikia nuveikti daugiau“.
Praėjusią parą sulaikytas didžiausias iki šiol migrantų skaičius – 287 žmonės
Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 287 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Tuo metu lrt radijui Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad sulaikytųjų buvo kiek daugiau – 289 neteisėti migrantai. Be to, nuo vidurnakčio iki pirmadienio ryto sieną iš Baltarusijos kirto dar 109 migrantai.
Didesnioji jų dalis prisistatė Irako piliečiais.
Šiuo metu migrantai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose, savivaldybių suteiktuose objektuose, Rūdninkų poligone.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2555. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 124 Sirijos, 91 Irano, 90 Rusijos bei kitų šalių piliečių.
Anot pasieniečių, didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
