Tuo metu politikai ir verslo atstovai širšta, esą pasirinktas laikas pranešti apie naujus COVID-19 pandemijos suvaldymo priemones yra neatsakingas – gyventojai nespės pasiskiepyti.
Praėjus septyniems mėnesiams po pasiskiepijimo pagal pilną vakcinacijos schemą, SAM kiekvienam gyventojui išsiunčia SMS pranešimą su tekstu:
„Primename, kad praėjus 210 d. (7 mėnesiams) nuo pilno pasiskiepijimo COVID-19, jūsų galimybių pasas nustos galioti. Lengviausia jį pratęsti pasiskiepijus sustiprinančiąja doze. Registruotis skiepui galite trumpuoju numeriu 1808 arba www.koronastop.lt“.
Anot SAM, priminimo revakcinuotis sulaukė, bet dar nepasiskiepijo per 200 tūkst. žmonių.
Trečiadienį Vyriausybės atstovai pranešė, kad sparčiai plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai, nuspręsta imtis dar vieno revakcinacijos skatinimo būdo: nuo gruodžio 28 dienos į vietas, kur reikalingas galimybių pasas, nebus įleidžiami asmenys, kuriems praėjo minimas terminas po antrojo skiepo (arba pirmosios Janssen vakcinos dozės).
Galimybių pasas bus išduodamas tik savo lėšomis pasidarius PGR tyrimą (jis būtų išduodamas 72 val.), persirgus arba gavus sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Plačiau apie tai galite skaityti straipsnyje: Nuo gruodžio 28 d. – pokyčiai dėl galimybių paso: kur jo reikės ir vaikams, o kur – tik suaugusiems.
A. Širinskienė nemato logikos: „Tai vyksta per didžiąsias metų šventes“
Buvusi valstietė, dabartinė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė nurodo visąlaik labai skeptiškai vertinusi galimybių pasą, kaip „instrumentą priversti žmones vakcinuotis“. Jos teigimu, žmonės skiepytis turėtų būti skatinami nuolatine komunikacija, o ne „prievartinėmis priemonės“.
Todėl politikė mano, kad naujos pandemijos suvaldymo priemonės neveiks efektyviai, jos tik kels sumaištį visuomenėje.
„Iki gruodžio 28 dieną mes turime savaitę. Aš suprantu ministro baimę ir iš baimės daromus veiksmus, kai mato, kad gali plisti omikron atmaina. Tačiau ministras žmonėms nepalieka net laiko vakcinuotis. Atmetus visą šventinį laikotarpį lieka kelios dienos įgyvendinti reikalavimus.
Šiandien žmonės sužinojo apie pasikeitimus, yra ir rytojaus darbo dieną, o iki 28 dienos mes turime tris šventines dienas, kuriomis žmonės leisdami laiką su šeimomis negalvos apie rūpesčius išorėje“, – teigia politikė, pabrėždama, kad dalis žmonių iki reikalavimo įsigaliojimo nespės pasiskiepyti sustripinančiąja vakcinos doze.
A. Širinskienė taip pat akcentuoja, kad tokiais sprendimais bus sukeltas tik žmonių nepasitenkinimas, nepasitikėjimas tam tikras ir pyktis.
„Šitaip krizės nėra valdomos. O tai vyksta per didžiąsias metų šventes, kurios visiems žmonėms yra tikrai išskirtinės. Man yra labai gaila, kad ministerija ir Vyriausybė negalvoja apie kontekstą, kuriame yra priimami sprendimai. Aš jau nekalbu apie tai, kad jie negalvoja nei apie sprendimų pagrįstumą, nei apie logiką, nei skaito mokslinių tyrimų“, – sako ji.
R. Vainienė teigia, kad pranešta tikrai per vėlai
Jai pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, kuri taip pat teigia, kad Vyriausybė per vėlai suskubo pranešti apie kitą savaitę įsigaliojančius ribojimus.
„Mes (verslai – aut. past.) jau praėjusią savaitę su SAM kalbėjome desperatišku tonu, kad nėra jokios komunikacijos. Dabar yra visiškai išnaudoti visi terminai – poryt yra Kūčios, o po jų dvi dienos Kalėdų. Žmonės tikrai per šventes nežiūrės žinių, neklausys spaudos konferencijų ir nežiūrės feisbuko. Jie bus užsiėmę savo šventėmis, savo išeiginėmis, vakarienėmis.
Vadinasi, jei nebūtų komunikuota vakar ir šiandien, turėtume tik vieną dieną po švenčių sužinoti apie naują tvarką. <…> Komunikacija yra be komentarų“, – nurodo ji, tikindama, kad šitokiu būdu Vyriausybė komunikaciją ir aiškinimą žmonėms „permetė“ ant verslų.
Jos teigimu, gyventojus, kurie iš anksto nesusipažino su pasikeitimais, verslas turės informuoti pats.
„Pas prekybininkus ateina visi Lietuvos gyventojai. Tai reikia suvokti, kiek žmonių prekybos vietoje susiduria su vienu ar kitu ribojimu, juo būna nepatenkintas. O jam reikia tai paaiškinti ir dar išspręsti konfliktinę situaciją. Čia ir reikėjo priėmus tą sprendimą lapkričio pabaigoje visą laiką kalti į galvą, nes ten yra painus algoritmas. Mes patys turėjome du posėdžius, beti negalime pasakyti, kad gerai suprantame tą algortimą. Tai eiliniam žmogui suprasti tai yra per sudėtinga.
<…> Jeigu galimybių pasas galioja du mėnesius, tai mažiausiai du mėnesiai turėjo būti pereinamasis laikotarpis“, – sako ji.
Valdantieji teigia, kad kitaip negalėjo: „Omikron nelaukia“
Valdančiųjų pasiteiravus, ar išties ne per vėlai pranešta apie kitą savaitę įsigaliojančius sprendimus, jie teigia, kad Vyriausybė kitaip pasielgti negalėjo, nes anksčiau nežinojo, kad pasaulyje gali išplisti naujoji omikron atmaina. Anot jų, jei apie tai būtų žinoma prieš kelis mėnesius, sprendimai būtų priimti anksčiau, o žmonės būtų turėję daugiau laiko susipažinti su sprendimais.
„Omikron nelaukia. <…> Mes norime paskatinti, pagreitinti tempą, kad žmonės pasiskiepytų. Netgi judėdami per šventes, mes galėtume vengti užsidarymo sausio mėnesį“, – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Linas Slušnys.
Politikas taip pat priduria, kad priimtų sprendimų nereiktų sieti su šventiniu laikotarpiu ar verslais: „Omikron pasirodė pas mus dabar, todėl mes turime reaguoti“.
Trečiadienį Sveikatos apsaugos viceministrei Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pristatydama pagrindinę informaciją apie gruodžio 28 d. įsigaliosiančius pokyčius dėl galimybių paso taip pat buvo paklausta, ar ne per vėlai visuomenei pranešama apie laukiančius pasikeitimus. Viceministrė teigė, kad apie tai kalbėta ne kartą: „Bet tikriausiai informacijos niekada nebūna per daug. Žinoma, turime laisvų vietų.“
Ji kartu patvirtino, kad dėl nuo gruodžio 28 d. laukiančių pokyčių jau sulaukiama didesnio norinčiųjų pasiskiepyti žmonių srauto.
„Kalbant apie vakcinavimo centrus, jei prieš kokias geras 3 savaites vakcinavosi apie 6–8 tūkstančius, tai tris savaites jaučiame padidėjusį vakcinacijos poreikį ir skaičių, t. y. apie 13–14 tūkst. per dieną. Tai parodo, kad žmonių aktyvumas dėl sustiprinančios dozės arba vakcinacijos padidėjo“, – kalbėjo ji.
Imunitetas blėsta jau po 4 mėnesių
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, VU profesorė Ligita Jančorienė akcentuoja, kad jau yra sukaupta pakankamai daug duomenų, kad normalios imuninės sistemos asmenys, kurie daugiausiai pasiskiepijo dviem vakcinos dozėmis, imunitetą įgauna, tačiau jis su laiku blėsta.
„Ir puikiai žinoma, kad apsauga po 4 mėnesių ima stipriai mažėti. Pakanka įrodymų, kad vėliau žmogus gali tapti imlus ir mes matėme kaip tik delta bangos metu, kai pastebėjome augantį susirgimų skaičių, tarp jų – ir skiepytų žmonių. Šalys, kurios skiepijimą pradėjo anksčiau jau pateikė ir apie sustiprinamosios vakcinos dozės efektyvumą“, – kalba ji.
Tuo metu imunodeficitinę būklę turintiems žmonėms dar anksčiau atsirado rekomendacijos, kad žymiai anksčiau gali prireikti sustiprinamosios dozės
Galimybių pasas galios 7 mėnesius
Nuo gruodžio 28 d. keičiasi ir galimybių paso galiojimo terminas pasiskiepijusiems asmenims. Jis galios tik 7 mėnesius nuo paskutinės skiepo dozės gavimo laiko. Kitaip tariant, dar gruodžio paskutinėmis dienomis dalis žmonių gali nebepatekti į prekybos ir pramogų vietas, jei galimybių paso galiojimas bus pasibaigęs.
Norint, kad galimybių pasas toliau galiotų, reikės pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze. Galimybių pasas galioti nenustos, jei ne daugiau kaip prieš 210 d. buvo persirgta COVID-19 liga, kuri buvo oficialiai patvirtinta laboratoriniais tyrimais.
Jei liga susirgo pasiskiepijęs ar anksčiau persirgęs asmuo, tai šiuo atveju veikia kaip revakcinacija.
Galimybių pasas taip pat galioja, jei prieš mažiau nei 60 dienų gautas teigiamas serologinio antikūnų tyrimo rezultatas arba ne mažiau kaip prieš 72 val. atliktas neigiamas PGR tyrimas.
Galimybių paso galiojimas po septynių mėnesių pasibaigs tik pilnamečiams asmenims, kadangi asmenys iki 18 metų dar neturi galimybės pasiskiepyti stiprinančiąja doze.
