Šie termokarstiniai ežerai susiformavo tuomet, kai tirpstantis įšalas sukėlė žemės ploto įgriuvimą, o vanduo pripildė daubą. Tačiau, šie ežerai, kurie yra mėlyni ir verdantys skiriasi nuo normalių ir tamsių termokarstinių ežerų, dėl ištekančio metano. Žydrą spalvą sukelia dumbliai, kurie yra susiję su sieros lygio padidėjimu, kaip rašoma Science Alert.
Vasilijus Bogojavlenskis, iš Rusijos mokslų akademijos tuo pačiu einantis ir direktoriaus pavaduoto pareigas Naftos ir dujų tyrimų institute sakė, kad šie, naujai atrasti, termokarstiniai ežerai gali būti panašesni į naftos ir dujų telkinius esančius Jamalo ir Gydano pusiasaliuose Sibire.
Jis taip pat sakė, kad šie ežerai turi daug bruožų, kurie padeda juos pastebėti iš toli. Tai yra neįprastai ryški vandens spalva ir kraterių dugno matomumas bei tai, kaip dujos smelkiasi į vandenį. Dujų taip pat yra ir sezoninėje ledo dangoje, kaip rašoma The Siberian Times.
Mokslininkai laiko šiuos ežerus aktyviais išmetamo metano šaltiniais.
Jie panašūs į kraterius, kurie atsiranda ant vandenynų dugno, kurie taip pat skleidžia metaną. Šių ežerų tyrimai tebevyksta ir dabar, nes dar tiksliai neišsiaiškinta, kokias paslaptis slepia šie žydrieji ežerai Arkties regionuose.
https://www.youtube.com/watch?v=NkdD4VTNHYU
Kaip papildomas metanas iš atšilusios žemės paveiks pasaulinį klimatą?
Yra keliatas prieštaringų procesų, kurie tai paverčia sudėtingu klausimu. Šiltesnė temperatūra lemia, kad įšalusi žemė gali atsileisti ir išleisti metaną į atmosferą. Bet šiltėjimas taip pat lemia ir tai, kad augimo sezonas Arkties platumose truks ilgiau. Kuomet augimo sezonas yra ilgesnis, augalai turi daugiau laiko įsiurbti anglį iš atmosferos. Anglis ore yra tai, ką augalai naudoja augimui, tai yra trąšų rūšis. Kuomet augalai auga greičiau, jie sugeria dar daugiau anglies dioksido, kaip praneša Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centras (NSIDC).
Šiuo metu, Arktis sugeria daugiau anglies dioksido, nei paleidžia.
Bet jei Žemė toliau šils, ir atšils amžino įšalo žemės ne tik Arktyje, bet ir kitose pasaulio vietose. Arktis gali tapti didžiuliu anglies skleidimo į atmosferą šaltiniu.
Tai mokslininkai vadina lūžio tašku. Jie naudoja šį terminą kalbėdami, apie tai, kuomet kažkas pasiekia lūžio tašką ir iš stabilios būsenos pavirsta nesustabdomu procesu. Šiuo atveju, Arktis pasikeistų iš anglies sugerėjo į anglies šaltinį. Jei Arkties įšalas išleistų daugiau anglies, nei sugertų, tai pradėtų ritmą, kai papildomas anglies kiekis atmosferoje lemtų šilumos kilimą. Padidėjęs šilumos kiekis lemtų didesnį žemės atšilimą ir metano išleidimą.
