„Negaliu paneigti, kad tokie pokalbiai vyksta, tas aiškinimasis tikrai vyksta“, – pirmadienį žurnalistams Rokantiškėse, karinio miestelio atidarymo reginyje teigė I. Šimonytė.
Sausio pabaigoje Taivano žiniasklaidos priemonė „Taiwan Reporter“ bei tiriamosios žurnalistikos centras „The Insider“ atskleidė, jog Taivano įmonės valstybinėms Kremliaus karo pramonės bendrovėms tiekė metalo apdirbimo stakles, kurių agresorei trūko nutrūkus saitams su tiekėjais Europoje.
Tyrėjų teigimu, oficialiai Ukrainą remiantis Taivanas tapo „reikšmingu“ tokių įrenginių tiekėju Rusijai.
Lietuvos ministrės pirmininkės teigimu, besitęsiant mūšiams Ukrainoje ir perorientavus ekonomiką į karo režimą, Maskva ieško agresijai būtinų karinių technologijų.
„Atsiranda, deja, tarpininkų ir verslininkų, kuriems atrodo moralu arba, bent jau, ne nemoralu tokiose schemose dalyvauti“, – teigė premjerė.
„Čia turbūt nėra vienintelis atvejis, kai pasirodo žiniasklaidoje informacija apie valstybių, kurios palaiko Ukrainą (...), bet kažkaip tose šalyse pagaminti vieni ar kiti dalykai (bandant apeiti sankcijas naudojant kitas jurisdikcijas ar kažkokias tarpininkų įmones) mūšio lauke atsiranda“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, Europos Sąjungoje su sankcijų apėjimu kovojama vangiai, naudojamos „labai įmantrios ir sudėtingos schemos“ per trečiąsias šalis ir tarpinių įmonių tinklus, taip slepiant galutinius produkcijos gavėjus.
„Sankcijų mechanizmas, deja, neišbaigtas, kadangi galimybė tiekti į trečiąsias šalis dabar sugriežtinta, mūsų supratimu, nepakankamai. Bet diskusija dėl labai, labai griežto traktavimo europiniu lygiu yra ne tokia greita kaip mums norėtųsi“, – tikino I. Šimonytė.
Iki šiol nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios ES Rusijai įvedė jau 12 sankcijų paketų, šiuo metu viešumoje skelbiama apie Briuselio kuluaruose ruošiamą 13-ąjį.
