Kaip rašė premjerė, nors netikslumų statistikoje būtą, tačiau sprendimai dėl karantino priimami pagal du skirtingus kriterijus.
„Vos Vyriausybei, ekspertams ir Lietuvos savivaldybių asociacijai pradėjus diskutuoti, kad kai kuriose savivaldybėse sparčiau gerėjanti situacija galėtų būti įvertinta lokaliai taikomais mažesniais karantino ribojimais, pasipylė įrašai su raudonais šauktukais, kad vienoje ar kitoje savivaldybėje nėra tiek aktyvių COVID susirgimo atvejų, kiek skelbiama.
Todėl sprendimai būsią priimami remiantis klaidinga statistika, nes antai savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo uošvė vis dar įskaičiuoama, nors seniai darbe (ir sužino gi tuos asmens duomenis, be jokio strioko - ne kad darbe, o kad tebeskaičiuojama kaip serganti, kai kokia VMI negali pranešti į darbą grįžtantiems verslininkams apie paramą testavimui, nes tai „netiesioginė rinkodara“).
Nuo tada, kai Lietuvos statistikos departamentas įgijo teisę gauti visus duomenis, reikalingus pilnai COVID19 statistikai skelbti, jau daugiau nei mėnuo kiekvienas pranešimas buvo su raudonais perspėjimais, kad duomenys šiuo metu tvarkomi ir artimiausiu metu bus atnaujinti.
Tai įvyko šiandien, kai „stebuklingai“ staiga pasveiko keliasdešimt tūkstančių žmonių, nes statistikai tiesiog įvedė statistinį vertinimą, kiek atvejų išties gali pagrįstai būti laikomi aktualiais, nors žmogaus pasveikimas nėra tinkamai užfiksuotas. Tai nėra toks tikslus skaičius, koks būtų, jeigu visi pasveikimo atvejai būtų tinkamai užfiksuoti, tačiau neabejotinai yra arčiau tiesos, nei visas tas nuo praėjusių metų rudens besivelkantis kalnas.
Kažkas tame įžvelgė kažkokią didelę užmačią ir net susiejo šį kad ir didelį, bet visgi duomenų nekorektiškumą su sprendimais dėl karantino. Tai dar kartą tik noriu pabrėžti - sprendimams dėl karantino (ir atitinkamai šalies ar atskirų jos dalių spalvinimui konkrečia spalva) įtakos turi tik du absoliučiai su minima tema nesusiję parametrai:
- NAUJŲ atvejų skaičius 100 t. gyventojų; ir
- teigiamų atsakymų procentas nuo atliktų testų.
Šiandien tiek pagal vieną, tiek pagal kitą parametrą esame raudonojo (C) scenarijaus pačiame viduryje, nors vos prieš dešimt dienų dar buvome tik pačioje pradžioje. Tikiuosi, kad apribojimų švelninimas nešaus į koją (o nešaus, jeigu tiek klientai, tiek paslaugų teikėjai ir prekių pardavėjai laikysis saugumo ir sveiko proto balso, nes ne saugomės valdžios su visokiais ten nurodymais, o saugome save ir savo artimuosius) ir toliau judėsime ta pačia naujų atvejų ir teigiamų testų dalies mažėjio kryptimi.
Na o statistikams ačiū už darbą sušukuojant susiraizgiusias duomenų gijas“, – rašė premjerė.
Vos Vyriausybei, ekspertams ir Lietuvos savivaldybių asociacijai pradėjus diskutuoti, kad kai kuriose savivaldybėse...
Posted by Ingrida Šimonytė on 2021 m. vasario 11 d., ketvirtadienis
Sergančiųjų skaičius sumažėjo 6 kartus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį statistikos departamentui atvėrus daugiau COVID-19 duomenų, paaiškėjo, kad statistinis (paskutines 28 dienas) sergančiųjų skaičius yra 6 kartus mažesnis nei anksčiau skelbtas deklaruotas. Dėl to ministras Arūnas Dulkys beda pirštu ir į atsakingų institucijų darbą.
Patikslinus statistiką, paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje statistinis sergančiųjų žmonių skaičius siekia beveik 12 tūkst., kai tokie deklaruoti yra 62 tūkst. 586 žmonės.
Kaip aiškina Lietuvos statistikos departamentas (LSD), deklaruotas sergantysis – tai asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 diena.
Kodėl fiksuojamas toks skirtumas? Kaip aiškino LSD duomenų analitikas Jonas Bačelis, viskas priklauso, nuo kada būtų lyginami statistiškai sergantys ir deklaruoti atvejai.
„Šiuo metu jis yra šešis kartus didesnis. Kažkada metų pradžioje jis buvo gal du kartus mažesnis. Nelabai net žinau, ką tas santykis pasako. Tiesiog jis yra mažesnis, gal tai yra natūralu“, – sakė jis.
Anot J. Bačelio, šis sergančiųjų skaičius yra daugiau statistinis, jis niekur nenaudojamas Vyriausybės sprendimams priimti.
„Tiesiog jis padeda orientuotis kiek šiuo metu vaikšto sergančių žmonių. (...) Tačiau dar klausimas, keik žmonių nėra pasidarę testo ir serga. Taigi į sergančiųjų skaičius žiūrėkite savotiškai su kruopele druskos“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
487 atvejai
Per praėjusią parą patvirtinti 487 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 19 žmonių, o bendras mirčių skaičius siekia 3013.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1679 asmenys.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 298 atvejus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 189 tūkst. 58 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 171 tūkst. 777 žmonės (deklaruotas: 120 tūkst. 287 žmonės), statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 96 žmonės (deklaruotas: 62 tūkst. 586 žmonės).
Statistikos departamentas pranešė, jog ketvirtadienį pradėti skelbti duomenys pagal naują metodiką. Sergančiųjų skaičius išskirtas į deklaruotą sergančiųjų skaičių ir statistinį sergančiųjų skaičių.
Praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepyti 4204, antrąja doze – 1486 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 84 tūkst. 150 žmonių, abiem dozėmis – 51 tūkst. 844 žmonės.
