Reforminius įstatymus parlamentarams pristatė pati premjerė, nes vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė turi nedarbingumą. Opozicija nuo pat ryto bandė kvestionuoti, ar premjerė I. Šimonytė turi teisę pristatinėti įstatymus, bet politikė, pasiremdama teisės aktais, įrodė, kad jokio specialaus ministrų kabineto įpareigojimo reformos pristatymui nereikia.
Ketvirtadienį dėl reforminių įstatymų buvo balsuojama tik po pateikimo, o tai yra pirmasis žingsnis visame teisės aktų priėmimo kelyje. Reforma dar bus svarstoma Seimo komitetuose, dėl jos dar bus dukart balsuojama plenarinių posėdžių salėje, taigi mūšis nesibaigė.
„Žiūrint į valstybės tarnybą iš praeities taško, turbūt, galime sutarti, kad niekada taip gerai Lietuva negyveno kaip šiuo metu ir todėl pertvarkos klausimas gali atrodyti pagrįstas. Bet ir atsakymas yra labai paprastas. Jeigu tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų siekių lubos, jei pasitenkiname tuo, ką turime,galbūt ir galėtume verstis su tuo, ką turime, tačiau tik su ta sąlyga, kad tolesnė išorės saugumo padėtis neprastės. Tačiau dėl to garantijų duoti sunku, tai būtų realistinė prielaida tik kitokios geografijos Lietuvoje“, – svarstė I. Šimonytė.
Reformos poreikį valdantieji argumentuoja tuo, kad šiuo metu neįvyksta apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą, 30 proc. konkursų į valstybės tarnybos įstaigų vadovus, savo darbu nepatenkinti apie 60 proc. darbuotojų valstybės tarnyboje, o aukščiausios grandies vadovų atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus sudaro 40 proc.
„Pereidama prie detalesnio Vyriausybės pasiūlymo paminėsiu, kad juo sprendžiame tam tikrą užkoduotą prieštaravimą tarp tikėjimo Lietuva ir iš sovietmečio paveldėto didelio nepasitikėjimo vieni kitais. Šiuo nepasitikėjimu yra persmelkta visa ligšiolinė teisėkūra. Būtent todėl mūsų įstatymai yra tokie ilgi, tokie detalūs, tokie smulkmeniškai viską reglamentuojantys. Įstatymai rašomi visų pirma apsisaugoti nuo apgavikų. Tokių patarimų ar pamokymų esu gavusi iš savo buvusių vadovų“, – teigė premjerė.
Apie ką ši reforma?
Valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reforma apima daug pakeitimų, bet vienas svarbiausių dalykų yra vadovų korpuso sustiprinimas ne tik žymiai padidinant vadovų darbo užmokestį, bet ir suteikiant laisvesnes rankas priimti ar atleisti darbuotojus, formuoti komandą, lemti darbuotojų darbo užmokestį.
„Kalbant detaliau apie pačius esmingiausius pasiūlymus, kurie yra numatyti šiuose įstatymo projektuose, paminėčiau štai ką: pirmiausia, vadovų vaidmens ir atsakomybės stiprinimas. Tai yra suformuojamas vadovų rezervas, centralizuotai valdoma vadovų karjera (tai yra ir atranka, ir kompetencijų ugdymas) ir susitarimas su vadovu dėl jo kadencijos tikslų, panašiai kaip veikia akcininkų laiškas akcinės bendrovės vadovui. Taip pat siūloma pereiti prie darbo užmokesčio, kuris būtų konkurencingas“, –pristatydama projektą sakė premjerė.
Tačiau tokio konkurencingumo dauguma eilinių valstybės tarnautojų nepajus, nes reformai įgyvendinti 2023 m. papildomai numatyta tik 16,3 mln. eurų, 2024 m. – 1,14 mln. eurų, o 2025 m. – 3,05 mln. eurų papildomai. Tiesa, tam tikriems labai vertinamiems darbuotojams vadovai darbo užmokestį padidinti galės beveik neribotai.
Skirstant pinigus vadovus varžytų tik įstatymais nustatyta žemutinė koeficientų riba darbuotojo darbo užmokesčiui bei skiriamas bendras finansavimas įstaigai. Reformos rengėjai nepanoro apriboti ir priemokų dydžių bei nustatė, kad priemokos negalės būti mažesnės nei 10 proc. nuo pareiginės algos ar didesnės nei 80 proc.
Patys valstybės tarnautojai baiminasi dėl potencialiai galimo sustiprėjusių valstybės įtaigų vadovų mobingo, myliu-nemyliu principo įsigalėjimo bei nesutinka su įvairių bonusų atsisakymu: pavyzdžiui, tarnautojai nenori atsisakyti priedo už stažą valstybės tarnybai, kuris šiuo metu siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos, arba dviejų kasmetinių atostogų dienų – jas norima atimti taip suvienodinant valstybės tarnautojų ir pagal paprastas darbo sutartis dirbančių darbuotojų kasmetinių atostogų kiekį. Be to, nemažą dalį valstybės tarnautojų ketinama „ištarnautinti“, tai yra jų funkcijas priskirti ne prie valstybės tarnybos, bet prie vidaus administravimo.
Valdantieji suplanavo, kad darbo užmokesčio skaičiavimas viešajame sektoriuje bus keičiamas iš esmės: nustatomi nauji koeficientai, o planuojamų metų bazinė pareiginė alga bus lygi praėjusių metų vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui. Tokiu būdu, jeigu reformą šį rudenį pavyktų priimti, 2023 m. antrą pusmetį bazinė pareiginė alga būtų lygi 2021 m. vidutiniam mėnesiniam šalies atlyginimui – tai yra 1579,4 eurams.
Šis dydis bus dauginamas iš pakeistų koeficientų ir lems galutines viešojo sektoriaus algas. Planuojama, kad bazinis dydis bus peržiūrimas kas trejus metus, o priėmus įstatymus pirmą kartą peržiūra būtų atlikta algoms, kurios bus mokamos nuo 2025 m.
Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.
Kiek vėliau, tai yra pradedant naujas kadencijas, atlyginimai reikšmingai turėtų augti valstybės tarnybos įstaigų vadovams, nebent likus ne mažiau nei 2,5 metų iki kadencijos pabaigos, šie vadovai sutiks sudaryti susitarimą dėl veiklos tikslų ir rezultatų, tada atlyginimas galėtų kilti anksčiau. Po būsimų Seimo rinkimų algos turėtų kilti Seimo nariams, naujiems ministrams ir naujam premjerui, o po prezidento rinkimų, bet ne taip reikšmingai – ir prezidentui.
Darbo užmokesčio augimo eiliškumas:
- Merams – nuo 2023 m. balandžio mėn.
- Teisėjams, valstybės pareigūnams – nuo 2023 m. liepos mėn.
- Prezidentui – nuo 2024 m. liepos mėn.
- Seimo nariams, ministrams, premjerui – nuo 2024 m. lapkričio-gruodžio mėn.
- Valstybės tarnybos įstaigos vadovams – nuo naujos kadencijos arba likus 2,5 metų iki einamos kadencijos pabaigos sudarius susitarimą dėl tikslų ir rezultatų.
- Statutinių pareigūnų, prokurorų, vadovybės apsaugos darbuotojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos pagal naują sistemą perskaičiuojamos nuo 2024 m. sausio, bet reikšmingas algos padidėjimas eiliniams darbuotojams nenumatomas.
Kaip kils atlyginimai teisėjams?
Įvairių grandžių teisėjų darbo užmokesčio didinimas yra vienas iš reformos prioritetų. Pastaruoju metu viešumoje nuskambėjo net keletas atvejų, kai iš darbo išeinantys teisėjai labai aiškiai įvardijo, jog traukiasi dėl pernelyg menkų algų.
Kai teisininko netenkina darbo užmokestis, labai didelė tikimybė, kad jis rinksis advokato profesiją, kuri gali būti geriau apmokama. Tokiu atveju silpnėja teismų sistema, kyla grėsmė teismų nepriklausomumui. Jeigu reformą pavyks priimti, tada teisėjų darbo užmokestis kils tikrai reikšmingai. Tai galėtų nutikti nuo 2023 m. liepos 1 d.
Šiuo metu teisėjų atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą valstybei, mokėjimai už budėjimus savaitgaliais, švenčių dienomis, pavadavimą, priemokos už padidėjusį darbo krūvį. Priedas už stažą valstybei siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.
Jeigu dirbama ar budima poilsio ir švenčių dienomis teisme, tai teisėjui už tą laiką mokama dvigubai, jeigu budima namuose, tai už šį laiką mokama 50 proc. nuo pareiginės algos su priedu už stažą. Priemoka už padidėjusį darbo krūvį dabar gali siekti 30 proc. nuo pareiginės algos.
Po reformos algą turėtų sudaryti žymiai didesnė pareiginė alga ir priemokos už budėjimus poilsio, švenčių dienomis, pavadavimą, o priedas už stažą nebeturėtų būti skaičiuojamas. Pagrindinė mintis ta, kad tokie priedai gelbsti turinčius ilgą stažą, bet niekaip nepadeda pritraukti naujų, jaunų žmonių.
Kaip kils atlyginimai valstybės pareigūnams?
Kita kategorija asmenų, kuriems su šia reforma turėtų žymiai didėti darbo užmokestis, yra valstybės pareigūnai, bet jie neturėtų būti maišomi su statutiniais pareigūnais. Valstybės pareigūnais vadinami valstybės kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Seimo ombudsmenai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, įvairių komisijų ir tarybų vadovai bei nariai. Į tai patenka ir Vyriausioji rinkimų komisija, privalanti užtikrinti visų rinkimų skaidrumą bei teisėtumą, taip pat Konkurencijos taryba, turinti prižiūrėti, kad rinkos dalyviai nesudarytų neleistinų susitarimų ir nepelnytai nesukeltų kainų.
Šiuo metu tokių pareigūnų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedo už stažą valstybei bei vienkartinių priemokų. Kas įdomu, kad būtent šiems valstybės pareigūnams galioja papildoma išskirtinė nuostata, kuri leidžia institucijų vadovų darbo užmokestį didinti 15 proc. už daugiausiai toje institucijoje uždirbantį darbuotoją ar tarnautoją, o jeigu tas daugiausiai uždirbantis asmuo yra vadovo pavaduotojas, tada vadovo alga gali būti didesnė 10 proc.
Tai buvo padaryta tam, kad būtų galima didinti algas valstybės pareigūnams, einantiems institucijų vadovų pareigas, nes kartais susiklostydavo atvejai, kai pavaldiniai, gaudami priedus už stažą, galėdavo pasigirti didesnėmis algomis nei jų vadovai. Bet tokia praktika iškreipia sistemą, todėl vieni valstybės pareigūnai uždirba visai neblogą darbo užmokestį, o kiti gauna menkus atlyginimus, tuo metu įstatymuose nustatyta pareiginė alga visiškai neatspindi realios situacijos.
Jeigu reformą Seime pavyks priimti, tokiu atveju valstybės pareigūnų darbo užmokestis turėtų būti perskaičiuojamas ir didės nuo 2023 m. liepos 1 d., tačiau tuo pat metu turėtų nebebūti skaičiuojamas priedas už stažą – toks priedas laikomas pertekliniu.
Kaip kils atlyginimai merams?
Iš visų valstybės politikų pirmiausia algos kils merams, nes 2023 m. kovo 5 d. įvyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tai reiškia, kad merams darbo užmokestis kils apskritai pirmiausiai iš visų, jų darbo užmokesčio sistema bus peržiūrima jau tikriausiai balandžio mėnesį.
Merų algos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus: pagal tai savivaldybės yra suskirstytos į penkias kategorijas. Kai gyventojų skaičius viršija 500 tūkst., tai mero alga paaugs nuo 2 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų. Šiuo atveju tai aktualu tik būsimam Vilniaus merui.
Kai gyventojų skaičius siekia 100-500 tūkst., tai mero alga padidės nuo maždaug 2 tūkst. iki 3,6 tūkst. eurų. Tai bus aktualu būsimiems Kauno, Klaipėdos, Šiaulių merams.
Merams, kurie vadovaus 50-100 tūkst. gyventojų savivaldybėms, alga padidės nuo maždaug 2 tūkst. iki 3,4 tūkst. eurų. Jei savivaldybė dar mažesnė, tai yra 15-50 tūkst. gyventojų, tada vadovo alga pakils iki 3,2 tūkst. eurų, o jei tai mikrosavivaldybė, kurioje gyvena iki 5 tūkst. žmonių, tuomet alga bus apie 3 tūkst. eurų. Tokios mažos savivaldybės Lietuvoje yra tik dvi –tai Birštonas ir Neringa.
Merams taip pat turėtų būti nebeskaičiuojamas priedas už tarnybos stažą, nes šios nuostatos norime atsisakyti beveik visiems: tai yra tiek teisėjams, tiek valstybės pareigūnams, tiek valstybės tarnautojams, tiek ir politikams, išskyrus statutinius pareigūnus, prokurorus ir vadovybės apsaugos darbuotojus.
Tačiau net ir nustačius gana aiškius atlyginimus bei jų kriterijus, vis tiek paliekama nuostata, kuri leidžia savivaldybės mero pareiginės algos koeficientą didinti 4 proc. jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, arba 5 proc. jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje galima rasti informaciją, kad šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: tai Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Taip pat penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.
Kaip kils atlyginimai Seimo nariams, ministrams, premjerui ir prezidentui?
Jau dabar aišku, kad reikšmingai atlyginimai turėtų didėti ir kitiems valstybės politikams, bet tai bus išrinkus naują Seimą bei naujai valdžiai suformavus Vyriausybę. Po prezidento rinkimų šiek tiek paaugs darbo užmokestis ir prezidentui, bet ne tiek, kiek premjerui ar Seimo pirmininkui.
Jei Seimo pirmininko, premjero alga augs nuo 2,8 iki 5,2 neto, tai prezidento – nuo 6 iki 6,2 tūkst. eurų per mėnesį.
Kaip aiškina Vidaus reikalų ministerija, iki šiol prezidento, premjero ir Seimo pirmininko atlyginimų nevienodumas buvo visiškai neproporcingas pagal suteiktą atsakomybę ir įgaliojimus. Tai lemia, kad premjero ir Seimo pirmininko atlyginimas po reformos paaugs 86 proc., o prezidento – 3,1 proc.
„Šiuo metu Lietuvoje yra didelė trijų valdžios grandžių atlygio disproporcija. Kitose Europos Sąjungos šalyse tokio atotrūkio nėra, pavyzdžiui, Estijoje. Tad siūloma valstybės tarnybos pertvarka siūloma įvesti proporcingumo principą. Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui pareiginė alga didinama labiau, nes pagal šių politikų užimamas pareigas ir suteiktą jiems atsakomybę ir įgaliojimus dabartinis atlyginimas nėra adekvatus“, – teigė Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Politikų susideda iš pareiginės algos ir priedo už stažą valstybei, jeigu asmuo turi tokį stažą. Per reformą priedų už stažą bus atsisakoma, bet pats atlygis reikšmingai didinamas.
Jokių pareigų neinančių Seimo narių algos „į rankas“ augs nuo 2,1 iki 3,8 tūkst. eurų, Seimo pirmininko ir premjero – nuo 2,8 iki 5,2 tūkst. eurų, ministro – nuo 2,6 iki 4,6 tūkst. eurų. Daugiau apie algas galima pažiūrėti lentelėje viršuje.
Bet kas įdomu, kad didindami darbo užmokesčius Seimo nariams valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus rengėjai nepasiūlė panaikinti lėšų, skirtų Seimo narių parlamentinei veiklai. Šios lėšos per mėnesį sudaro panašiai 1,3 tūkst. eurų, bet už jas parlamentarai atsiskaito: pateikia kvitus, ką pirko ir panašiai.
Paprastai šiuos pinigus politikai turi leisti veiklai, susijusiai su jų statusu: tarkime, jeigu reikia ką pasveikinti, perka gėles, suvenyrus, įsigyja kanceliarines prekes, apmoka automobilių eksploataciją ir remontą, kartais perka reklamą spaudoje, apmoka taksi paslaugas ir panašiai. Daugumą šių dalykų viešajame sektoriuje dirbantys žmonės, išskyrus galbūt kanceliarines prekes, perka ir apmoka iš savo atlyginimo.
Kaip anksčiau yra minėjęs vienas iš reformos iniciatorių, premjerės I. Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas, parlamentinei veiklai skiriamas lėšas, jų skyrimą ir būtinybę turėtų sužiūrėti Seimas.
Visai nemąsto ši "valdžia" ... Gal ir mąsto, bet ne ta vieta, kur smegenys...
