Po susitikimo Ingrida Šimonytė sakė, kad su parlamentinių frakcijų Seime lyderiais buvo aptartos dvi klausimų grupės.
Papildomai 250 milijonų gynybai
„Aptarėme keletą klausimų. Trumpo laikotarpio klausimus, kurie susiję su krašto apsaugos finansavimo didinimu ir ilgesnio laikotarpio klausimus, tolesniu mūsų krašto gynybos ir saugumo stiprinimu, kad jei bus pritarta Seime pasiūlymams dėl finansavimo pokyčių, Lietuvos krašto apsaugos finansavimas pasieks ir viršys 2,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto.
Tai reikalautų peržiūrėti dabar egzistuojantį politinių partijų susitarimą, tarsi naujai pažvelgus perplanuoti kai kuriuos darbus“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, Seime nėra kitokios nuomonės – nei ta, kad reikia didinti krašto apsaugos finansavimą.
„Visos frakcijos išreiškė palaikymą biudžeto pakeitimams. Dėl to tikiu ir tikiuosi, kad tokį pakeitimą pavyks priimti artimiausiomis savaitėmis. Beje, kai prieš savaitę minėjau, kad biudžeto pakeitimai negali būti svarstomi skubos tvarka, buvau pražiopsojusi, kad Seimo statutas yra patikslintas ir toks pakeitimas gali būti“, – sakė ji.
Anot premjerės, papildomas finansavimas gynybai persikeltų ir į kitus metus.
„Atsitraukti nuo to tikslo, vertinant geopolitines rizikas, būtų neišmintinga. Noriu pabrėžti, kad svarbu, kai dabar jaučiame nerimo ir daug spekuliacijų. Pradėkime galvojimą nuo pagrindinės minties, mes esame NATO narė, stipriausio gynybinio aljanso narė, būtų gerai, kad to niekada nepamirštume“, – ramino premjerė.
Dabar pasiekus 2,5 proc. nuo BVP susitarimo dėl nacionalinio saugumo nuostatos jau nuostatos jau yra pasenusios, todėl reikia tikslinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos finansavimo, nacionalinio saugumo, įsitikinusi premjerė. Ji neatmetė prezidento išsakytos minties, kad reikia siekti ir 3 proc. nuo BVP skirti gynybai.
Premjerė taip pat pripažino, kad po karo Ukrainos pradžios daug Europos valstybių, NATO narių sukruto stiprinti savo gynybą. Net tos valstybės, kuriuos prieš tai neskyrė 2 proc. nuo savo BVP dabar tai nori daryti, todėl tikimasi, kad verslas, ginklų gamintojai taip pat sukrus.
„Tai tikiuosi, kad gamybinių pajėgumų išplėtimai bus atsižvelgian į didesnį finansavimą“, – kalbėjo I. Šimonytė, pripažinusi, kad su ginkluotės įsigijimu yra „butelio kaklelio“ momentų.
Šiemet išviso apie 1,3 milijardo eurų bus skirta Lietuvos gynybai.
Reikia modernių karių ir ginkluotės
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas spaudos konferencijoje sakė, kad gynybos biudžetas bus didinamas kiek mažiau nei suformuotas poreikis.
„Turiu pasakyti, kad bendras poreikis, kuris buvo suformuluotas ir priimančios šalies, ir papildomos ginkluotės, yra apie pusė milijardo, tačiau nėra galimybių visa tai įgyvendinti per vienerius metus, per tuos mėnesius, kurie dar liko“, – teigė A. Anušauskas.
„Apskritai, Europoje gynybiniai pajėgumai, tiekiant amuniciją, yra kai kuriose vietose pasiekę piką. Daugelis šalių keičia savo planus, didina įsipareigojimus gynybai ir dėl to mes siekiame tame procese nebūti paskutiniai ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, per artimiausius metus Lietuvoje norima įgyvendinti „modernaus kario idėją“ – aprūpinti karius moderniais prietaisais, skirtais veikti bet kuriuo paros metu.
„Optiniai taikikliai, termovizoriai, naktinis matymas, kario gebėjimas veikti bet kokiomis sąlygomis yra būtinas. Aprūpinimas visų ginklų optiniais taikikliais, termovizoriais, naktinio matymo prietaisais – visa tai suplanuota, numatoma padaryti“, – pasakojo krašto apsaugos ministras.
Anot jo, numatoma įsigyti ir prieštankinių amerikietiškų raketų „Javelin“, Izraelio gamybos „Spike“, taip pat kovinių dronų, amunicijos.
Be kita ko, pasak ministro, sraigtasparnių įsigijimas dar bus papildomai derinamas su amerikiečiais, taip pat planuojama numatyti lėšas kibernetinio saugumo stiprinimui.
Siunčia papildomai karių į Lietuvą
JAV diplomatijos vadovas viešėdamas Lietuvoje pirmadienį pareiškė, kad dabartinės krizės akivaizdoje, Lietuva ir JAV yra susitelkusios, teikia paramą Ukrainai, siekia didinti Ukrainos gynybinius pajėgumus ir akylai saugo NATO sienas ir siunčia papildomai karių į Lietuvą.
„Jei bus bet kokia agresija, bet kur NATO teritorijoje prieš NATO valstybes, mes imsimės veiksmų, kad apgintume kiekvieną colį, tai aišku ir nesvarstytina“, – kalbėdamas apie regiono gynybą, sakė A. Blinkenas.
Jis taip pat aiškino, kad daroma viskas, kad būtų stiprinama gynyba.
„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – sakė A. Blinkenas. Jis pripažino, kad vos tik Rusija užpuolė Ukrainą Aljansas ėmėsi skubiai stiprinti rytinio flango narių gynybą.
„Kaip jau minėjau, atsakydamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, vienas iš dalykų, kuriuos JAV padarė – stiprinsime rytinį NATO flangą, tą ir padarėme. Ir toliau tą darome.<...> Mes vis dar peržiūrime su NATO sąjungininkais mūsų gynybines pozicijas ir tuos klausimus, kurie apima ir nuolatinių pajėgų dislokavimą, kitus aspektus“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
Papildomas 400 karių dislokavimas padidins amerikiečių karių kontingentą Lietuvoje iki maždaug tūkstančio. Švenčionių rajone, Pabradės poligone šiuo metu yra dislokuotas apie 500 karių JAV batalionas.
Sekmadienį čia apsilankiusi JAV karinė vadovybė pranešė, kad jis bus sustiprintas artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir savaeigėmis artilerijos sistemomis.
Amerikiečiai Lietuvoje, Aviacijos bazėje Šiauliuose, taip pat yra dislokavę naikintuvus F-35, šalyje tarnauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
