I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę problemą, o Putinui, pasak premjeres, nėra jokių apribojimų. Tai ji sakė reaguodama į Zaparožės atominės elektrinės apšaudymą ir gaisrą šianakt.
Rusija yra ilgalaikė grėsmė
Anot premjerės, šiuo metu Ukrainoje vyksta kova dėl to, kaip atrodys pasaulis.
„Esu ne kartą sakiusi, kad Ukrainoje šiuo metu vyksta kova, dėl to, kaip atrodys pasaulis. Ir todėl ką jau sugebėjome įrodyti nuo pat šių veiksmų pradžios, gal ir nuo anksčiau – ES gali būti labai vieninga. Ir gali spręsti greitai, greitai sprendimus įgyvendinti. Gali ne tik būti labai vieninga pačioje ES, bet ir su strateginiais partneriais, kaip Jungtinė Karalystė, JAV ir kitos pasaulio demokratijos“, – sakė ji.I.
Pasak premjerės, reikia pripažinti, kad Rusijos grėsmę ji mato „kaip ilgalaikę“. „Ir manau, kad taip ją dabar matome visi. Todėl tie sprendimai apie kuriuos kalbame yra ne tik trumpalaikiai, orientuoti į dabartinį momentą, bet ir į ilgalaikius sprendimus, kurie keičia saugumo situaciją. Leidžia ES judėti maksimalaus atsiribojimo nuo V. Putino režimo kryptimi“, – sakė ji.
Paklausta apie atominės elektrinės apšaudymą Ukrainoje, ji tikino, kad civilizuotų šalių kariuomenės taip nedaro.
„Darbas dėl sankcijų yra nuolatinis. Ir ši nauja aplinkybė, kad skirtingai nuo civilizuotų kraštų kariuomenių, kurios nešaudo į objektus, tokius kaip ligoninės ar atominės elektrinės, Putino kariaunai nėra jokių apribojimų, manau, kad tai yra labai svarbi aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta“, – žadėjo I. Šimonytė.
Situacija yra akylai stebima
Anot premjerės, Zaporižios AE apšaudymas gali lemti naujas sankcijas Rusijai, šį klausimą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį kels Briuselyje.
„Manau, kad tai labai svarbi aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta. Šiandien vyksta Užsienio reikalų ministrų taryba Briuselyje ir neabejotinai tais klausimais bus diskutuojama, šitą klausimą ministras Landsbergis kels“, – teigė I. Šimonytė.
„Mes labai atidžiai stebime šį įvykį, matome, kad, deja, padėtis prastėja. Mes tam rengėmės. Kaip sakė ministrė pirmininkė, deja, ši situacija tęsis ir mes turime rengtis kitiems galimiems įvykiams. Mes privalome veikti greitai ir tvirtai, ir jau dabar galvojame, kokie galėtų būti tolimesni veiksmai“, – sakė T. Bretonas.
Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms atakavus didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, joje kilo gaisras.
Jis buvo užgesintas, bet Ukraina teigia, jog elektrinę kontroliuoja Rusijos kariai.
Ekonomika, jei reiks, bus gelbėjama
Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiuo metu dirba institucijos, yra tam tikros metodikos, kurios globalias kainas, sakykim, šildymo žaliavos, perkelia į galutinių paslaugų vartotojams kainas tam tikru periodiškumu. Dabar, kai tą kainų dinamiką nėra lengva prognozuoti, gali reikėti tiesiog tuos sprendimus daryti kitaip, kad būtų galima išvengti labai didelių kainų šuolių, atidėtų arba labai didelių svyravimų“, – bendroje su su eurokomisaru Thierry Bretonu spaudos konferencijoje sakė premjerė.
„Ties tuo Energetikos ministerija dabar dirba kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba“, – pridūrė ji.
Premjerės vertinimu, kainų prognozė yra „nedėkingas dalykas“, nes daug kas priklausys nuo to, kaip elgsis tretieji rinkų dalyviai, pavyzdžiui, OPEC šalys arba Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Esame nusiteikę reaguoti ir peržiūrėti situaciją taip, kaip ji vyksta. Jeigu yra didesni pokyčiai, reiškiantys didesnę naštą žmonėms, tada atitinkamai numatyti kompensacinius mechanizmus“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pateiks pasiūlymus, ar yra reikalingi piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimai.
Atgrasymas paseno, reikia gynybos plano
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergio vakar po susitikimo su Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrais sakė, kad be Ukrainos reikalų daug kalbėta apie Baltijos šalių gynybą, suvokiama, kad reikia ne atgrasymo, bet gynybos. Kad sumanęs patikrinti regiono saugumą priešas gautų atsaką.
„Tai svarbus politinis pasisukimas priimant politinius sprendimus, kai mes kalbėjom apie atgrasymą rusai buvo šimtus kilometrų nuo mūsų, stovėjo bazėse. Dabar jie labai arti prie sienos su NATO ir kariauja su nepriklausoma šalimi. Taigi, NATO turi kalbėti ne tik apie politinę žinutę, bet ir apie specifinius instrumentus, kurie turi būti naudojami gynybai. Nekalbėsiu apie taktinius dalykus, bet visos sferos turi būti atidžiai peržiūrėtos“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Anot jo, Lietuva turi specifinį sąrašą, ko norėtų, ką reiktų padaryti.
„Bet tai turi būti suplanuota NATO strategų, pasverta politiškai ir dar reikia atsižvelgti į specifinę Baltijos šalių situaciją, yra skirtumų tarp šalių. Tarkime, mes turime sieną su Rusija Vakaruose.
Žvelgdami į tai, mes galvojame, kad reikia specifinės strategijos regionui, bet ir Lietuvai dėl geografijos. Mums specifiškai svarbu oro gynyba. Matyt tai būtų numeris vienas“, – sakė jis. Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras, atsakymas apie Baltijos šalių gynybą, aiškino, kad reikia viską peržiūrėti atsižvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Atgrasymas veikė puikiai, bet dabar reikia efektyvios oro gynybos, gynybos iš jūros pusės, daugiau karių mūsų šalyse, efektyvaus komandinio centro iš kurio būtų galima valdyti viską ir reikia peržiūrėti kibernetinę gynybą“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Dalis ekspertų sako, kad vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus pajėgas Ukrainoje ir užtikrinti Europos saugumą – NATO pajėgų įsikišimas.
