Premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį sako, kad prezidentūros siūlymas keisti NPD nėra prasmingas dabar ir tai sukeltų tik dar daugiau chaoso.
„Aš manau, kad tokie keitimai metų viduryje turi labai mažai pridėtinės vertės. Ir tokie siūlymai turi būti planuojami ateinantiems biudžetiniams metams, o dabar aš nelabai matau prasmės“, – teigia I. Šimonytė.
„Žinių radijui“ ketvirtadienį ji sakė, kad prezidentūra jau ne pirmą kartą siūlo priemonės, kurios neveikia: „Pernai gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimą siūlė. Prezidentūra taip yra sakiusi, kad 2021 m. atlyginimai mažės, bet jie didėjo“.
Pasak jos, tokios priemonės visgi duoda pridėtinę vertę, tačiau tokie pasiūlymai turi būti vertinami su ateinančiu biudžetu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.
Anot jos, biudžeto pakeitimai yra susijęs su pandemijos suvaldymu, tuo metu prezidento siūlymas labiau susijęs su tam tikromis struktūrinėmis problemomis, kurios turėtų būti sprendžiamos nuosekliai, drauge su kitais mokesčių keitimais, žiūrint į bendrą pajamų ir išlaidų struktūrą.
Po 10 eurų mažiausiai uždirbantiems
Įstatymo projektu siūloma 50 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Jam pakilus nuo dabartinių 400 eurų iki 450 eurų, skirtumą labiausiai pajustų uždirbantys mažiausias algas.
Pavyzdžiui, gaunantiems 642 eurų dydžio minimalią mėnesinę algą, atlyginimas po mokesčių į rankas padidėtų apie 10 eurų per mėnesį arba 120 eurų per metus. „Per pandemiją akivaizdžiai išaugo dirbančių asmenų pajamų nelygybė – skaudžiausiai nukentėjo tie, kurie uždirba mažiau, negalėjo dirbti per nuotolį, buvo priversti būti prastovose“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Mažiausios algos beveik neaugo
Prezidentūra siūlymą didinti NPD argumentuoja tuo, kad nors vidutinis darbo užmokestis kyla gana sparčiai, šio kilimo realiai nejunta uždirbantys mažiau.
Pasak pranešimo, Lietuvos Banko (LB) balandžio mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad per pandemijos sukeltą krizę nuo 4,2 iki 4,3 karto išaugo skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų. LB skaičiuoja, kad per pastaruosius metus 10 proc. mažiausiai uždirbančių žmonių algos liko maždaug tokios, kokios buvo ir 2020 m. sausį. 10 proc. daugiausia uždirbančių asmenų pajamos per šį laikotarpį išaugo kone 20 proc
Tuo pačiu metu visų pajamų mediana (vidurinis visų algų dydis) kilo daugiau kaip 10 proc. Taigi, siekiant, kad mažiausiai uždirbantiems į rankas liktų daugiau pinigų, ir siūloma padidinti NPD. Kiekvieno asmens faktinis NPD priklauso nuo jo asmeninių pajamų. Kuo jos didesnės, tuo mažesnis NPD yra taikomas. Jo poveikis baigiasi ties 2864 eurų atlyginimu ant popieriaus, arba 1733 eurų atlyginimu į rankas. Uždirbantiems didesnę sumą, NPD nėra taikomas.
Visą „Žinių radijo“ įrašą galite žiūrėti:
