„Nematau čia jokio pasišpilkavimo, reikia labai aiškiai įvertinti, kokia faktinė padėtis. Faktinė padėtis yra tokia, kad prezidentas yra pasirašęs tarpusavio dokumentą su Vokietijos kancleriu, tai, matyt, kad reiktų labai aiškaus supratimo, ir ne pasišpilkavimo, o labai aiškios žinios, kaip tą pasirašytą dokumentą skaito jį pasirašęs prezidentas“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Komentuodama prezidento poziciją, paskelbtą reaguojant į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus, premjerė teigė, kad „neužtenka pasakyti, kad man viskas yra aišku, būtų labai gerai, kad tas viskas aišku būtų pakankamai aišku ir visiems kitiems“.
„Iš Vyriausybės pusės galiu pasakyti, kad kaip dirbom, taip ir dirbsim, kad partnerių Lietuvoje būtų kaip įmanoma daugiau ir kaip įmanoma greičiau. Kokie bus konkretūs žingsniai, tarsimės, dirbsim, kaip ir dabar tariamės, ir demokratinėj valstybėj pasikabėjimų viešoj erdvvėj yra visokių ir visada, ir nesiūlyčiau iš to daryti jokių toli siekiančių išvadų“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentūra ketvirtadienį paskelbė poziciją, kad Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio sutarto komunikato dėl brigados kvestionavimas yra neatsakingas, reaguodama į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio raginimus paaiškinti dokumento esmę.
„Užsienio reikalų ministras šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo, viešai kvestionuodamas Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio bendro komunikato dėl brigados Lietuvoje dislokavimo tekstą, elgiasi mažų mažiausiai neatsakingai“, – teigiama BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.
Vilniui ir Berlynui skirtingai traktuojant vokiečių brigados priskyrimą Lietuvai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį viešai paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasiektą susitarimą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje sutarė dėl komunikato, kur teigiama, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį „Delfi“ sakė, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimo tekstas yra „pakankamai aiškus“.
„Mes lygioje vietoje kartais sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Tekstas yra pakankamai aiškus: Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio“, – sakė G. Nausėda.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas (Matijas Zonas) šią savaitę pareiškė, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Diskusijoje Seime pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
