Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė siūlantis dar kartą išsiaiškinti, kokį susitarimą birželį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. O Lietuvos kariuomenės vadas politinius ginčus komentuoti atsisako.
Vokietijos kariuomenės vadas Eberhard Zorn atvyksta susitikti su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Šis vizitas įprastas, kasmet Vokietijos kariuomenės vadas prieš Kalėdas lanko užsienio valstybėse dislokuotus savo karius. Tačiau tokių vizitų metu aptariami ir svarbesni klausimai. Pavyzdžiui, brigados veikimo Lietuvoje.
„Kalbam mes apie kai kurias detales, planavimus, poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį sandėliavimui įrangos, amunicijos ir taip toliau, o brigados buvimas, nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes kiek girdėjau, kad negalima man komentuoti“, – sako V. Rupšys.
Kitais žodžiai tariant, Lietuvos kariuomenės vadas nenori kištis į politikų ginčus. Taip Rupšys reaguoja į Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus Seime.
„Jeigu kariuomenės vadas nėra politinio lauko dalyvis, yra atskaitingas Seimui, visuomenei, šaliai ir kitiems pagal konstituciją institutams, tuomet gal politinėje diskusijoje dalyvauti nereikėtų“, – kalba G. Landsbergis.
Šiuo metu abi valstybės planuoja, kaip Lietuvą reikėtų ginti su esamais pajėgumais, kai vokiečių kariai atvyksta ginti Lietuvos iš Vokietijos.
„O jūs tą brigadą vertinat kaip atvykstančią per N dienų, ar vertinat kaip esančią Lietuvoje? – Mes dabar vertiname, kaip įmanoma atvykti šiai dienai“, – teigia V. Rupšys.
Kariuomenės vadas tikslina, kad specialios darbo grupės kalbasi kaip būtų galima įgyvendinti įvairius variantus.
„Jie dabar tokiame darbiniame lygmenyje kalbasi. Tai dviejų pusių eismas ir Vokietijos ir mūsų, kalbasi. Dabar anksti kažką viešai kalbėti. Gali kalbėti ne kariuomenė, o politikai apie kažkokius politinius susitarimus“, – tvirtina V. Rupšys.
„Sutarėme, kad būtina stiprinti, gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse, didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą. Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau sąjungininkų pajėgų ir užtikrinti visą reikiamą infrastruktūrą“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Panašius žodžius kalbėjo ir birželį su Vokietijos kancleriu susitikęs Prezidentas Gitanas Nausėda. Tada abu valstybių vadovai skelbė apie brigadą Lietuvoje. Tiesa, pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, abi valstybės šį susitarimą supranta skirtingai. Mat, Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje. O Lietuva nori, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Pasak Landsbergio, abi šalys dar kartą turi aiškiai paaiškinti, kas buvo susitarta.
„Galbūt tie žmonės turi dar kartą grįžti prie susitarimo, pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra „brigada Lietuvoje“, susitarime yra sakinys „brigada Lietuvoje“, visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą, bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė. Jeigu mes tiesiog skirtingai traktuojame situaciją, tada esame šiek tiek spąstuose“, – sako G. Landsbergis.
Po šių Landsbergio žodžių viešai nuskambėjo ir Prezidentūros reakcija: „Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo, nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas.“
Diskusija apie brigadą Lietuvoje gerokai įkaito, kai Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas pareiškė, kad kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
„Reikėjo nuo pat pradžių susiderinti ir susitarti, kaip kas supranta. Dabar pasirašė dokumentą. Yra pasirašytas dokumentas: skirtingai verčia, skirtingai supranta, tampa tragikomedija. Kas kokį turinį perskaitė, tai negi sunku dar kartą susėsti ir dar kartą padėti taškus ir išsiaiškinti. Šita diskusija, kurią mes patys čia keliame, ar iš nesupratimo, ar iš kvailumo, kenkia santykiams tarp Lietuvos ir Vokietijos“, – tvirtina Seimo narys, „Demokratų frakcija“ Saulius Skvernelis.
Kol brigados Lietuvoje detalės kybo ore, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stengiasi neprarasti optimizmo.
„Kalėdinis laikotarpis, verčiam naują puslapį. Susėsim čia mes visi kartu ir pasitarsim, ką toliau daryti. Jokių problemų čia nėra. Visi norim saugesnės stipresnės Lietuvos“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kasčiūnas aiškina, kad brigada Lietuvoje galėtų atsirasti dalimis.
„Pavyzdžiui, toksai būtų tvarkaraštis, kad turim kažką pasiruošę, o vokiečiai čia perkelia vieną batalioną. Jeigu brigada sudaroma 6–7 batalionai nuo 5 iki 7 tai viena. Galbūt vėliau galima pagalvoti apie 2 batalionus“, – kalba L. Kasčiūnas.
Vokietijos kariuomenės vadas Lietuvos žiniasklaidai vizito taip ir nepakomentavo. Berlynas viešai teigia, kad Lietuvai priskirta brigada būtų dislokuota šalyje esant reikalui per 10 dienų.
