Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centrui buvo skirta 13 tūkstančių litų, kad jo darbuotojai kaime gyvenančius regėjimo neįgaliuosius palydėtų pas gydytojus, į įvairias įstaigas, padėtų susitvarkyti dokumentus, lavintų jų meninius gabumus. Tačiau žmonės šių paslaugų negavo. Jie apskritai nežinojo, kad gali jas gauti, nors jų pavardės buvo įrašytos į projekto dalyvių sąrašus.
Skundas pasitvirtino
Tokią išvadą padarė Panevėžio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi patikrinimą pagal rugsėjį gautą rajono gyventojos Audronės Karpavičiūtės skundą. Moteris piktinosi, kad rajono Savivaldybės minėtam centrui neįgaliųjų reabilitacijos paslaugoms skirti pinigai naudojami ne pagal paskirtį.
„Seniūnijose mes aplankėme aštuonis neįgaliuosius, turėjusius gauti asmeninio asistento paslaugas, ir su jais pasikalbėjome. Iš tų žmonių tik vienas ir du jo šeimos nariai jas gavo. Rajono Socialinės paramos skyriui pateikti paslaugas gavusiųjų sąrašai neatitinka realybės“, – „Sekundei“ teigė rajono Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Regina Viškelienė.
Skundai, kad Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras Savivaldybės pinigus leidžia ne pagal paskirtį, pasiekė ir Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Pastaroji atsisakė atlikti tyrimą dėl palyginti nedidelės valdiškų pinigų sumos panaudojimo ne pagal paskirtį.
Departamentas Panevėžio rajono savivaldybei nurodė atsakingiau kontroliuoti, kaip išleidžiamos neįgaliesiems skirtos lėšos, ir pažadėjo pats sustiprinti kontrolę.
Panevėžio ir Utenos regiono aklųjų centro vadovas Aloyzas Vilimas teigia, kad skandalas laužtas iš piršto. Esą neįgalieji nesuprato, ko iš tiesų jų klausia kontrolieriai. Šie tvirtina su žmonėmis kalbėję aiškia lietuvių kalba ir neuždavę jiems sunkiai suvokiamų klausimų.
Po patikrinimo tapo paslaugesni
Už rajono Savivaldybės skirtus 13 tūkst. litų Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras įsipareigojo pagelbėti 21 turinčiam regėjimo negalią, 3 turintiems kitą negalią gyventojams ir 2 jų šeimos nariams.
Tikrindami, kokias paslaugas šie žmonės gavo, kontrolieriai nustatė, kad daugelis į projektą įtrauktų regėjimo negalią turinčiųjų nieko apie jį nežino ir jokių paslaugų jiems nebuvo suteikta. A. Vilimas.
Pavyzdžiui, Ramygalos seniūnijoje gyvenanti silpnaregė R. J. Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro sąrašuose pažymėta kaip gavusi asmeninio asistento paslaugas, tačiau ji pati kontrolieriams teigė, jog gegužės mėnesį kreipėsi į centrą, kad jo darbuotojai palydėtų pas gydytojus, bet pagalbos nesulaukė.
Moteris daugiau į šią įstaigą nesikreipė, nors dėl silpno regėjimo jai neretai reikia palydovo pagalbos. Silpnaregė nė viena ausimi nebuvo girdėjusi apie projektą, kuriame, kaip rodo įstaigos popieriai, ji dalyvauja. R. J. tai patvirtino ir „Sekundei“.
„Sakė, kad reikėjo kreiptis į centrą, aš nesikreipiau, tai ir negavau paslaugų. Dabar jau gaunu. Man svarbiausia, kad pas daktarus palydėtų, dokumentus padėtų užpildyti, daugiau nelabai ko reikia“, – kalbėjo moteris.
Paslaugų gavėjų sąrašuose buvo ir Raguvos seniūnijos gyventojo V. N. pavardė. Esą vyriškis buvo palydėtas į banką, biblioteką, autobusų stotį. Tačiau neįgaliojo žmona kontrolieriams teigė, kad jos vyras visiškai nesinaudoja centro paslaugomis, nes ji pati pasirūpina sutuoktiniu.
Velžio seniūnijos gyventoja E. I., kuriai, jei tikėtume minėtu centru, taip pat buvo teikiamos paslaugos, sakė jų negavusi, o apie projektą nieko nežinojusi. Moteris tvirtino, kad asistentas jai būtų labai pravertęs, nes iki tol padėdavęs vyras susirgo.
Apie savo dalyvavimą Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro projekte nieko nežinojo ir paslaugų nebuvo gavę A. M. iš Miežiškių seniūnijos, D. S. ir F. S. iš Velžio seniūnijos bei dar keli įvairiose seniūnijose gyvenantys neįgalieji.
„Savivaldybės skirti pinigai regėjimo neįgaliųjų poreikiams nėra dideli, tačiau jie privalo būti panaudojami pagal paskirtį. Dabar akivaizdu, kad taip nebuvo“, – sakė R. Viškelienė.
Vadovas turi savo versiją
Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro vadovas A. Vilimas neigia, kad neįgaliaisiais buvo rūpinamasi tik popieriuje. Pasak jo, visi į projektą įtraukti žmonės gavo jiems reikiamas paslaugas.
„Žmones iš vėžių išmušė kontrolierių klausimas, ar žino, kad dalyvauja projekte. Jie nesuprato, ką tai reiškia. Projektas jiems asocijuojasi su statybomis ar dar kokiais nors darbais. Savivaldybės socialiniai darbuotojai paskui dar perklausė neįgaliuosius ir jie patvirtino, kad gavo mūsų centro paslaugas. Aš tikiu savo žmonėmis“, – kalbėjo A. Vilimas.
Panevėžio rajono kontrolierių teigimu, žmonėms buvo pateikti suprantamai suformuluoti, paprasti klausimai, tikslintasi, ar jie gerai suprato, ko klausiami, t. y. ar jie iš tiesų negavo paslaugų ir nieko nežinojo apie projektą.
Kontrolieriai pas kai kuriuos neįgaliuosius vyko kartu su socialiniais darbuotojais.
Rajono Savivaldybės darbuotoja darbui su neįgaliaisiais Dalia Grigaliūnienė nenorėjo nieko komentuoti.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio teigimu, Savivaldybė, gavusi informaciją apie skundą dėl galimai netinkamai panaudojamų lėšų regėjimo neįgaliesiems, iš karto sustiprino kontrolę. Jo žiniomis, dabar žmonės paslaugas gauna.
Inga SMALSKIENĖ
